Dėl saugotinų medžių ir krūmų – nauji kriterijai

Paprastėja tvarkos

Saugotiniems medžiams šalinti ar genėti teks gauti leidimus, tačiau kai kuriose situacijose gyventojams bus paprasčiau tvarkyti namų valdose augančius želdinius. Pavyzdžiui, nebereikės rūpintis leidimais kirsti krūmus, genėti gyvatvores.

„Krūmams kirsti nebereikės prašyti leidimo, tačiau leidimų reikės tais atvejais, kai bus norima pašalinti paprastuosius kadagius, kurių aukštis viršija tris metrus. Esminis skirtumas tas, jog anksčiau želdinių, storesnių nei 8 cm, kirtimui reikėjo leidimų, jei teritorija nėra miško paskirties žemėje. Miškų kirtimams yra numatytos kitos tvarkos“, – aiškino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Romualdas Dužinas.

Invazinės rūšys – specialiame sąraše

Naujame reglamente išskirta, kaip su medžiais ir augalais turi būti elgiamasi kurortinėse, privačiose, kitos paskirties vietovėse, sodininkų bendrijose, pakrančių, geležinkelių apsaugos juostose, kaimų, miestų ir miestelių gatvėse.

Išaiškinta, jog invazinių rūšių augalams netaikomi jokie ribojimai, juos kirsti galima.

„Miestuose dažniausiai auga akacijos (lot. Robinia), jos priskiriamos invazinėms rūšims. Į sąrašą įtrauktas ir grėsmę vietinių rūšių išlikimui keliantis uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių. Visi, tikėtina, gerai žino Sosnovskio barštį ir neabejoja prievole jį šalinti“, – priminė R.Dužinas.

Invazinių augalų sąraše aptinkama ir vėlyvoji ieva, kuri yra erškėtinių šeimos medis. Klaipėdiečiams gerai pažįstama muilinė guboja, kuri gausiai plinta pajūrio smėlynuose, pasirodo, taip pat yra invazinis augalas.

„Kadaise jis buvo priskirtas net prie vertingų pajūrio juostoje augančių augalų, bet tai invazinių rūšių augalas“, – tikino specialistas.

Invaziniams priskiriami aukštoji rykštenė, varpinė medlieva, šeriuotoji šiušelė, raukšlėtalapis erškėtis ir kiti. Tokius augalus net privalu naikinti ir miestuose, gyvenvietėse, nes iš jų šios invazinės augalų rūšys plinta į kitas teritorijas.

Saugos vertingus medžius

Kurortinėse teritorijų valstybinėje ir savivaldybių žemėje didesni nei 12 cm skersmens medžiai ir krūmai yra priskiriami saugotiniems, kurortuose esančiose privačiose valdose – didesnio kaip 20 cm, o pakrantės apsaugos juostoje – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai vinkšnos – didesnio nei 12 cm skersmens. Kitų rūšių medžiai, tokie, kaip liepos, kėniai ar juodalksniai ir kiti saugotinais laikomi, jei yra didesnio nei 20 cm skersmens, o beržai, gluosniai – didesnio nei 30 cm skersmens.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje mieste saugotinais įvardijami didesnio nei 12 cm skersmens medžiai. Ne mieste – didesnio nei 20 cm skersmens medžiai taip pat priskirti saugotiniems.

Specialistai pabrėžia, jog patikslinus šiuos kriterijus, sugriežtėjo medžių kirtimo reglamentavimas namų valdose, bet tik senesnių, storesnių nei 30 cm, t. y. ankstesnės kartos sodintų ir didesnę ekologinę, socialinę ar estetinę vertę turinčių želdinių kirtimui, o žemės ūkio paskirties žemėje – reikalavimai sumažėjo.

Svarbu tai, kad pakelių želdiniams kirsti taip pat reikės savivaldybių pritarimo, tai reikš, jog bus pristabdytas beatodairiškas senųjų medžių alėjų naikinimas.

Skaičiuos žalą

Norint iškirsti tokius medžius pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką  bus privalu gauti leidimą ir susimokėti atkuriamąją vertę. 

Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą želdinių sunaikinimą taikoma administracinė sankcija fiziniams asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.

Be to, padarius pažeidimą tektų atlyginti ir žalą aplinkai, kuri skaičiuojama už kiekvieną nupjauto medžio kelmo centimetrą ir svyruoja nuo 3 iki 13 eurų, atsižvelgiant į medžių grupę.

„Patarčiau visais atvejais pasitarti su savivaldybėse dirbančiais Aplinkos kokybės skyriaus specialistais. Žalos įkainis gali išaugti ir dėl to, kad medis auga mieste. Tačiau visais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į protingumo kriterijus. Situacijų juk būna įvairių, o žmonių sąmoningumas auga“, – pastebėjo R.Dužinas.

Žemės ūkio paskirties žemėje reikalavimai yra šiek tiek liberalesni – leidimus kirsti bus privaloma gauti storesniems nei 30 cm skersmens medžiams. Tačiau bus taikomos išlygos tais atvejais, kai želdiniai augs prie melioracinių griovių. Tokius želdinius bus galima šalinti nevaržomai.

Jokių leidimų nereikės, jei teks šalinti avarijų metu išlaužtus medžius, vėjo ar kitų gamtos stichijų metu nuniokotus augalus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus. Pakelių želdiniams tvarkyti savivaldybių leidimas taip pat bus privalomas.