Nepakako duomenų

Pajutusi gerklės skausmą, Auksė kreipėsi į šeimos gydytoją, net neįtardama, kad teks gydytis ne anginą, o izoliuotis dėl koronaviruso.

"Daug metų turiu tokią problemą, angina man ne kartą buvo gydyta. Paskambinau gydytojai, papasakojau, kad skauda gerklę. Tikėjausi gauti receptą vaistams. Buvau neseniai grįžusi iš Švedijos. Tad gydytoja patarė profilaktiškai atlikti koronaviruso PGR testą", – pasakojo Klaipėdos rajono gyventoja.

Pirmas testas neparodė ligos. Trumpąja žinute atkeliavo informacija, jog nepakanka duomenų, kad mėginį galima būtų įvardyti kaip teigiamą.

Moteris buvo perspėta, kad ne anksčiau kaip per 24 valandas, bet ne vėliau kaip po 72 valandų ji privalo atlikti antrą testą.

"Nustebino toks atsakymas, nes dariausi PGR testą, mėginys imtas iš nosiaryklės. Karštojoje linijoje užsiregistravau antram testui. Laisvą vietą buvo galima gauti tik Šilutėje", – pasakojo moteris.

Tyrimas: patikros punkte moteriai keturių minučių skirtumu buvo paimti du mėginiai tyrimams. Vienas jų parodė, kad moteris neserga COVID-19, o kitas buvo teigiamas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Antigeno tyrimas ligos nerodė

Moteriai buvo paimtas PGR mėginys, tačiau patikros punkto darbuotojos pasiūlė atlikti dar ir antigeno testą.

"Jo atsakymas gaunamas operatyviau. Darbuotojos patarė atlikti greitąjį antigeno testą, kad anksčiau sužinočiau situaciją ir nebesinervinčiau. Tarp dviejų testų buvo keturių minučių skirtumas. Jau važiuodama namo gavau greitojo testo atsakymą, kuris buvo neigiamas", – pasakojo gyventoja.

Moteris vėl susisiekė su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) konsultantais, kurie paaiškino, kad antigeno testas nėra šimtu procentų patikimas, patarė moteriai laukti PGR tyrimo rezultatų.

Saviizoliacija – po 38 valandų

"Aš pasilikau namuose. Bet praėjus parai po PGR tyrimo, atsakymo taip ir nesulaukiau. Kiekvienam kiltų klausimas – ar tokiu atveju privaloma saviizoliacija, kaip turėčiau toliau elgtis?" – stebėjosi gyventoja.

Telefonu NVSC darbuotojas patikino, kad moteris turi vadovautis paskutinio atlikto tyrimo rezultatais.

"Išeina – esu laisva, galiu judėti kur noriu? Specialistas juk aiškiai pasakė, kad nesu įtraukta į jokius sąrašus tų, kuriems privaloma saviizoliacija. Ramiausiai išvažiavau į kaimą", – pasakojo Auksė.

PGR tyrimo atsakymas moterį pasiekė po 38 valandų.

"Tame pačiame patikros punkte nustatyti du priešingi tyrimų atsakymai. Vienas – neigiamas, kitas – teigiamas. Jaučiuosi gerai, nėra jokių simptomų. Sėdžiu saviizoliacijoje", – teigė gyventoja.

Ji kėlė klausimą dėl pandemijos valdymo.

"Europinis sertifikatas veikė kuo puikiausiai tuo metu, kai buvo atliekamas mano mėginio tyrimas. Vadinasi, žmogui izoliacija taikoma nuo testo atsakymo gavimo momento, o ne nuo registracijos tyrimui fakto?" – klausė moteris.

Gargždiškė kėlė ir daugiau klausimų dėl testavimo patikimumo.

"Tie ponai, kurie eina į viešus renginius turėdami antigeno testo rezultatą, rizikuoja užkrėsti kitus. Mano pavyzdys rodo, kad keturių minučių skirtumu paimti du mėginiai gali duoti du skirtingus tyrimo atsakymus. Apie kokį pandemijos valdymą mes galime kalbėti?" – svarstė moteris.

Ir sergant – žalia šviesa?

Moteris susimąstė, ar jai parduotuvių duris atvėręs ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kuo puikiausiai veikęs tuo metu, kol moteris laukė atsakymo dėl tyrimo, veikia ir ligos metu?

Eksperimentas parodė, kad nors gargždiškei ir buvo nustatytas koronavirusas, jos ES skaitmeninis pažymėjimas vis dar buvo veikiantis, tad moteris galėjo bet kur juo naudotis.

Vienos privačios įmonės, kuri skrupulingai tikrina savo klientus, darbuotojai, paprašyti padėti išsiaiškinti padėtį, patikrino moteris sertifikatą.

Ligos grėsmė išlieka ir su ja teks išmokti gyventi dar ilgai.

Prieš tai žurnalistai perspėjo darbuotojus, kad skaitmeniniu sertifikatu niekas neketina pasinaudoti neteisėtais tikslais.

Paaiškėjo, kad tuo metu, kai moteriai buvo skirta saviizoliacija, jos skaitmeninis pažymėjimas patikros sistemoje švietė žalia spalva.

Vadinasi, ligonė net galėjo legaliai vykti į užsienį.

Sloga – taip pat simptomas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas patikino: visais atvejais reikia vadovautis PGR, o ne antigeno testo tyrimais.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jei yra vienas PGR testas su įtarimu, o kitas patvirtina ligą, vadinasi, liga yra. Kaip suprantu, moteris jautė simptomus. Gerklę skaudėjo? Kiek šiuo metu mums žinoma, simptomai labai keičiasi. Anksčiau vyravo gripui būdingi simptomai – karščiavimas, kaulų skausmas, o dabar ir su sloga atėjusiems nustatomas teigiamas tyrimas. Bet koks peršalimo simptomas gali kelti įtarimą", – patikino R.Grigaliūnas.

Bendra sergamumo būklė Klaipėdoje šiuo metu gerėja. Vis dėlto džiaugtis dar anksti.

"Atsipalaiduoti negalima. Ligos grėsmė išlieka ir su ja teks išmokti gyventi dar ilgai. Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Bet kokie peršalimo simptomai turi žmogui duoti signalą, kad jam ne tik privalu pasitikrinti, bet dar ir privalu susilaikyti nuo kontaktų. Net ir vakcinuotiesiems atsiranda prievolė laikytis saviizoliacijos taisyklių po kontakto su sergančiuoju", – pasakojo R.Grigaliūnas.

Informacijos realiu laiku netikrina

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus aiškino, kad realiu laiku gyventojo pateikiamo ES skaitmeninio pažymėjimo ar galimybių paso informacijos prekybos centrai ar kitos paslaugų įstaigos negali patikrinti.

"Jis ir žaliuos toliau, jei moteris jį atsispausdino lape dar tuo metu, kai nesirgo. Popierius pats nepersidažys, jei jame yra ta informacija, kokia ji buvo spausdinimo metu. Tikrinant nėra kreipiamasi į jokias sistemas realiu laiku. Netikrinama, kokie tuo momentu yra gyventojo duomenys. Tai liečia ir galimybių pasą, ir skaitmeninį pažymėjimą", – paaiškino M.Samkus.

"Situacija keistoka. Vadinasi, su skaitmeniniu ES pažymėjimu galėjau net sieną kirsti per tas 38 valandas, kol laukiau atsakymo? Tiek triukšmo ir tiek nesutarimų visuomenėje kilo dėl galimybių paso įvedimo, o paaiškėjo, kad šiaip tai jo duomenų realiai niekas ir netikrina?" – stebėjosi moteris.

M.Samkus paaiškino, kad susirgimo atvejis nėra atvaizduojamas skaitmeninio pažymėjimo informacijoje, kuri perduodama visoms ES narėms. Tačiau duomenis apie susirgimą turi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

"Duomenis gauna ir policija. Pareigūnai jungiasi prie kitokios duomenų bazės. Jei moteris papuls į pareigūnų rankas, bus negerai. Jai vis tiek privalu laikytis saviizoliacijos. Jei parduotuvių apsauga ir praleis žmogų su tokiu pažymėjimu, reikia priminti, kad vis tiek turime bylų dėl saviizoliacijos taisyklių nesilaikymo", – kalbėjo M.Samkus.

Tad kokiai kontrolei skirtas tiek aistrų sukėlęs galimybių pasas ir skaitmeninis ES pažymėjimas, jei realiai sergančiųjų kontrolė prie parduotuvių durų nevyksta?

"Tai tas pats kaip karas keliuose su girtais vairuotojais. Visų jų neįmanoma išgaudyti. Niekada nebus taip, kad rezultatas būtų pasiektas šimtu procentų. Jei kas nors panorės piktnaudžiauti, pasinaudodamas galimybių pasu, visiškai įmanoma, kad tai įvyks. Norint sudaryti galimybę visose šalies patikros vietose tikrinti duomenis realiu laiku, būtų privalu, kad ten veiktų internetas. Tačiau nežinau, koks serveris pajėgtų aptarnauti tokį kiekį besikreipiančiųjų", – svarstė M.Samkus.