Pasidalijo rezultatais

Savivaldybėje pristatyta oro kokybės tyrimų Klaipėdos mieste ir aplinkos oro kokybės būklės vertinimo ataskaita.

Tai yra aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano rengimo metu atliktas darbas. Dabar bus pereita prie paties plano rengimo.

Šį darbą miesto užsakymu atlieka bendrovė "Estonian, Latvian & Lithuanian Environment".

Pristatant tyrimų rezultatus, konstatuota, kad daugeliu atvejų nustatytos ribinės vertės nebuvo viršytos.

Vis dėlto pavieniais atvejais fiksuojami lokalūs arba trumpalaikiai oro kokybės normų viršijimai.

Palietė kvapų klausimą

Neaplenktas ir kvapų taršos klausimas. Teigiama, kad iš viso projekto metu gauta 18 iškvietimų, susijusių su kvapų tarša aplinkos ore. 12 – šiaurinėje miesto dalyje ir šeši – pietinėje.

Šiaurinėje dalyje dažniausiai buvo skundžiamasi naftos kvapu, o pietinėje žmonės jį apibūdindavo kaip nuotekų, fekalijų, rapsų, saldėsių.

Pietinėje miesto dalyje užfiksuoti ksileno ir etilbenzeno leidžiamų normų viršijimo atvejai.

Specialistų teigimu, etilbenzenas naudojamas dažuose, todėl didžiąją dalį šios medžiagos koncentracijos linkstama sieti su uosto teritorijoje atliekamais laivų dažymo darbais.

Miesto pietuose užfiksuoti benzoinės rūgšties leidžiamų normų viršijimai siejami su Laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiomis maisto pramonės įmonėmis. Tiesa, nė viena ten veiklą vykdančių bendrovių nedeklaruoja tokios išmetamos taršos.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas teigė, kad kelioms įmonėms jau išsiųsti raštai, kad šios atliktų teršalų, išmetamų į aplinkos orą, inventorizaciją, laukia ir neplaniniai patikrinimai.

Dokumentą dar tikslins

Rengiant oro kokybės valdymo programą, atliktas oro kokybės modeliavimas. Modeliavimui pasirinkti 2018 m. duomenys apie taršos šaltinius.

Atliekant modeliavimą naudota informacija apie skirtingas taršos šaltinių grupes: įvairių automobilių eismą, judėjimą geležinkeliais, laivybą, atsižvelgta į galimus pramonės taršos šaltinius mieste ir rajone, situaciją dėl individualių būstų šildymo mieste bei rajone.

Būtent modeliavimas ir sukėlė nemažai dvejonių tiek oro kokybės specialistams, tiek gyventojų atstovams.

Klaipėdos universiteto docentas Paulius Rapalis kėlė klausimus dėl modeliuojamo poveikio iš į uostą įplaukiančių ir išplaukiančių, stovinčių laivų.

Mokslininkas suabejojo atliktų skaičiavimų tikslumu, mat kai kurių duomenų uostas dokumento rengėjams nesutiko pateikti, motyvuodamas tuo, kad tai esą konfidenciali informacija.

Todėl po ilgokos diskusijos nuspręsta duomenis tikslinti, galbūt pasinaudoti ir Klaipėdos universiteto turima informacija, tartis su uostu dėl detalesnės informacijos pateikimo.

Taigi ataskaita dar turės būti patikslinta.