Naikins išorinio uosto komisiją

Ne per seniausiai „Jūroje“ buvo rašoma apie Lenkijos siekį, be šiuo metu jau veikiančio Gdansko išorinio uosto, įsirengti dar tris uostus – Gdynėje, Svinouiscyje ir papildomą centrinį išorinį uostą Gdanske.

Toks lenkų žingsnis skiriasi nuo Lietuvos, kur pasikeitus valdžiai išorinio uosto ateities vizija yra įšaldoma.

Šiomis dienomis Vyriausybei teikiamas svarstyti ir išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos panaikinimo projektas. Laikomasi nuostatos, kad atskira išorinio uosto komisija nereikalinga, nes uosto plėtojimo ir strategijos klausimus sprendžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba.

Išorinio uosto komisija buvo įkurta 2017 m. Ją sudarė ministrai, kuriems pirmininkavo pats premjeras, į jos posėdžius kviesti ir Klaipėdos miesto ir rajono merai, Uosto direkcijos vadovas. Komisija buvo įkurta tam, kad paspartintų Klaipėdos išorinio uosto dokumentų rengimo procesą. Apie konkrečius išorinio uosto statybos terminus šioje komisijoje dar nebuvo kalbos.

2 projektas: Svinouisčio išorinis uostas suplanuotas šalia jau veikiančio stacionaraus SGD terminalo.

Realybė tokia, kad, švytuoklės principu pasikeitus Lietuvos valdžioms, požiūrio į Lietuvos ateities ekonomiką lakmuso popierėliu ne pirmą kartą tampa išorinis uostas.

Tarp uostininkų yra tokių, kurie – už išorinio uosto idėją. Bet yra ir tokių, kurie pasisako prieš.

Vienas uoste dirbantis žmogus išsakė mintį, kad mes esame pernelyg turtingi, jog nuolat giliname dabartinį uostą, vėliau kasmet leidžiame nemažus pinigus uostui valyti. Pastačius išorinį uostą – vieną kartą į jį investavus, valymui pinigų skirti nebereikėtų.

Gąsdinimas pagal lenkų pavyzdį

Jūrinėje srityje žymiai protingesni ir racionalesni lenkai rengiasi investuoti net į kelis išorinius uostus. Naujų išorinių uostų bangą Lenkijoje paskatino itin sėkmingai veikiantis Gdansko išorinio uosto konteinerinis terminalas, kuris tapo pagrindiniu konteinerių HUB-u (paskirstymo centru) Baltijos regione.

Klaipėdos išorinio uosto priešininkai, dažnai viešoje erdvėje prisistatantys anonimais, neseniai su džiugesiu pranešė „naujieną“, kad Lenkija keičia savo uostų vystymo strategiją ir atsisako Gdynės išorinio uosto projekto. Tai daroma neva todėl, kad „betonavimo entuziastams gali tekti skaudžiai atsakyti už ekonominį nusikaltimą“ dedant į išorinius uostus valstybės pinigus.

3 projektas: šalia senojo Gdansko uosto ir jau veikiančio išorinio uosto, ir didžiulis centrinis Gdansko išorinis uostas.

Gdynės uosto projektas lyginamas su primigdytu Melnragės projektu. Neva Gdynėje, kaip ir Melnragėje, krovinių srauto nenusimato. Abu uostai esantys panašūs, „prispausti“ miesto, todėl jie uosto transportu užtvenktų gatves.

Tokią išvadą apie Gdynės uostą Klaipėdos išorinio uosto priešininkai padarė iškraipydami faktus. Paaiškėjo, kad žinia pagal laužimo iš piršto teoriją“ paimta iš lenkiško Gdynės miesto portalo „trojmiasto.pl“ straipsnio „Polski Ład“. Port Centralny jest, zabrakło Portu Zewnętrznego“ („Lenkų sandoris“. Yra centrinis uostas, nėra išorinio uosto“) – ten pateikta informacija išsiversta klaidingai.

Šio miesto žurnalistai ir politikai kelia klausimą, kodėl Lenkijos Vyriausybės tyrime dėl uostų „Lenkijos sandoris“ buvo vertinti tik centrinis Gdansko išorinis uostas ir Svinouisčio išorinis uostas.

Gdynės išorinio uosto jūrų ekonomikos ir laivų statybos pramonei skirta per mažai dėmesio.

Lenkai įžvelgia uostų naudą

Toks Gdynės miesto portalo „trojmiasto.pl“ klausimo kėlimas tik įrodo, kad Lenkijoje vyksta konkurencija tarp Gdansko, Gdynės ir Svinouisčio dėl uostų statybos ir naujų verslo šakų, įskaitant vėjo jėgainių bazes, laivų remonto veiklą.

Kiekvienas miestas arba bent Gdynė, sprendžiant pagal miesto portalą „trojmiasto.pl“, suvokia, kad tokių uostų statyba yra labai svarbi miestų ekonomikai ir ateičiai, todėl kelia klausimą, kodėl Lenkijos valdžios studijoje „Lenkijos sandoris“ jų uostui skirta per mažai dėmesio.

Pačiame straipsnyje yra ir Lenkijos infrastruktūros ministro atsakymas, kad Gdynės išoriniam uostui skirs 450 mln. eurų. Taip pat aiškiai nurodyta, kad Gdynės išorinis uostas bus statomas ant 151 ha salos įlankoje.

Nė menkiausios užuominos apie tai, kad Gdynės išorinis uostas būtų įšaldomas. Šiuo metu Gdynės išorinis uostas Lenkijoje yra pagrindinis uostas, kurį planuojama statyti, vyksta jo investuotojų parinkimo procedūra. 2022 m. pradžioje tikimasi turėti Gdynės išorinio uosto koncesininką ir pradėti statybas.

Dėl Svinouisčio išorinio ir Gdansko centrinio išorinio uostų tebėra svarstoma. Svinouisčio išorinis uostas pagal eigą yra šiek tiek priekyje už Gdanską. Tačiau Lenkijos valdžia nė dėl vieno iš jų neįjungė stabdžių, kaip Lietuva Klaipėdoje.

Dabar, kai pasaulyje laivai vis didėja, išorinių uostų statyba išlieka aktuali. Tie uostai, kurie statosi arba turi išorinio uosto statybos perspektyvą, krovos rinkoje yra vertinami aukščiau nei tie, kurie jos neturi.