Svarbiausia – vaikų saugumas

Žmonės pasakojo, kad lapė gyvenvietėje pastebėta prieš kelias savaites.

"Pirmą kartą ją pamačiau vakare važiuodama namo. Lapė tupėjo ant kelio. Pasignalizavau, o ji nesitraukė. Kad kelias taptų laisvas, teko tai kartoti ne vieną sykį. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojau. Pamaniau, kad šiaip gyvūnas atklydo", – pasakojo moteris.

Tačiau lapė gyvenvietėje pradėjo lankytis nuolat. Gyventojai ne kartą užfiksavo žvėrį.

Gyvūnas ne tik vaikštinėja šalia namų, prie Palangos plento esančiuose laukuose, bet ir gatvelėmis, užsuka į kiemus, kurie dar neaptverti.

Lapė pastebėta ir gyvenvietės dalyje, kuri yra toliau nuo kelio ir laukų. Didžiausių įtarimų gyventojams sukėlė tai, kad laukinis gyvūnas visiškai nebijo žmonių.

"Paprastai žvėrys taip nesielgia. Pamatę žmogų netoliese, jie sprunka. Ši lapė elgiasi kitaip", – atkreipė dėmesį moteris. Šį faktą pastebėjo ir kiti jos kaimynai.

Pasak moters, šiame rajone gyvena daug jaunų šeimų, auginančių mažamečius vaikus.

"Net jei žvėris ir nepasiutęs, nejauku vaikus išleisti į lauką. Jie žaidžia ne tik kiemuose, bet ir gatvelėje. Eina vieni pas kitus į svečius, o kai kurie kiemai neaptverti. Juk vaikų saugumas – svarbiausias", – kalbėjo mama.

Išjuokė ir pažemino?

Gyventoja pasakojo, kad kartu su kaimynais ieškojo būdų, kaip išspręsti šią problemą. Moteris susirado tarnybos, kuri rūpinasi beglobiais gyvūnais ir atklydusiais į gyvenamąją teritoriją žvėrimis, telefoną.

Paskambinau pasitarti, ką daryti, ar jie mums gali padėti, bet buvau išjuokta ir pažeminta.

"Paskambinau pasitarti, ką daryti, ar jie mums gali padėti, bet buvau išjuokta ir pažeminta. Gal ten toje tarnyboje įprastas toks bendravimo būdas", – svarstė moteris.

Pašnekovė tvirtino, kad, paskambinusi į tarnybą, ji papasakojo visą situaciją. Anot moters, atsiliepusi darbuotoja pasakė: "Na ir tegul vaikšto. Natūralu, kad vaikšto. Jūs įsibrovėte į gamtos teritoriją. Gal kažkur netoli olos yra."

"Pasakiau, kad lapė visiškai nebijo žmonių. Išdėsčiau, kad baiminamės, jog žvėris nesirgtų pasiutlige. Darbuotoja paaiškino, kad Klaipėdos regione pasiutusių lapių nėra jau penkerius metus. Jos tonas buvo iškalbingesnis, nei suteikta informacija", – patikino moteris.

Siūlė išnaikinti ir zylutes

Gyventoja tarnybos darbuotojai išsakė ir savo baimes apie neprognozuojamą žvėrių elgesį, kad šie gali užpulti kieme žaidžiančius mažamečius vaikus.

"Juk niekas negali žinoti, kaip bus. Tada darbuotoja pareiškė, kad jei kliudo lapė, tada reikia išnaikinti ir varnas, kurios apdergia automobilius, zylutes, nes jos taip pat gali užpulti vaiką. Paprašiau nekalbėti su manimi sarkastiškai ir nelyginti lapės su paukšteliais, bet darbuotoja tęsė savo šou. Pareiškė, kad reikia išnaikinti ir uodus, kurie gali įkąsti vaikui. Dar sakė, kad turėčiau susitaikyti, nes gyvenu ne viena, išmokti mylėti gamtą ir gyvūnus. Supratau, kad nei pagalbos, nei konsultacijos nesulauksiu, ir baigiau pokalbį", – prisiminė moteris.

Gyventoja neslėpė, kad toks pašnekesys ją labai nustebino. "Paskambinau pasikonsultuoti, o iš manęs pasišaipė. Pasakyk paprastai, kad niekas nevažiuos ir negaudys lapės. Kam reikia tyčiotis?" – klausė pašnekovė.

Ji tvirtino, kad myli gyvūnus, žiemą su šeima net vyksta į mišką ir nuveža maisto, ne kartą yra aukojusi gyvūnų prieglaudoms įvairių akcijų metu.

"Kad ir kaip mylėčiau gyvūnus, man vis dėlto nesinori, kad lapė vaikščiotų po mano kiemą. Pats dar apsigintum, bet kaip vaikai? Kas atsakys, jei žvėris juos užpuls?" – svarstė moteris.

Pasiutligės grėsmė išlieka

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, Klaipėdoje ir jos apskrityje jau šešerius metus nebuvo užfiksuotas nė vienas pasiutligės židinys.

Pastarasis reiškia, kad vienas ar keli gyvūnai yra užsikrėtę šia liga. A.Bauža tvirtino, jog pagrindiniai pasiutligės nešiotojai yra plėšrūnai – lapės ir usūriniai šunys.

Pasiutligės pikas Klaipėdos apskrityje užfiksuotas 2005 m. Nuo 2006-ųjų pradėta laukinių žvėrių oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Rezultatai labai greitai tapo akivaizdūs.

Per metus pasiutligės židinių skaičius sumažėjo pusantro karto. Oralinė laukinių žvėrių vakcinacija vykdoma du kartus per metus. Taip pat atliekama jos efektyvumo stebėsena.

"Nors pasiutligės židinių paskutinius šešerius metus nebuvo užfiksuota, grėsmė išlieka. Todėl visi namuose laikomi gyvūnai turi būti skiepijami nuo šios ligos", – tvirtino viršininkas.

Nors pasiutligės židinių paskutinius šešerius metus nebuvo užfiksuota, grėsmė išlieka.

Per 11 mėnesių nuo pasiutligės paskiepyta 7 554 naminiai gyvūnai, tarp kurių – 5 779 šunys, 1 768 katės ir 7 kiti. Nuo pasiutligės patariama skiepyti kartą per metus.

Vilioja maisto likučiai

Anot A.Baužos, pasiutligės virusas pažeidžia smegenis. Šia liga sergantis gyvūnas pradeda elgtis neadekvačiai, tampa agresyvus, puola žmones. Apie ligą išduoda ir nušiuręs kailis.

"Pagal moters pasakojimą nepanašu, kad lapė pasiutusi. Žmonių ji nebijo, nes šie jos nemušu, negena tolyn. Gyvūnas supranta, kad čia gali ateiti. Kaimo vietovėse, kur aplink laukai, nieko keisto, kad lapės atbėga. Jas atvilioja maisto kvapai", – sakė pašnekovas.

A.Bauža pabrėžė, kad laukinių gyvūnų reikia saugotis. Jų elgesys neprognozuojamas.