Dėl beglobių kačių – aistros

Kačių karai uostamiestyje tęsiasi. Vieni klaipėdiečiai mūru stoja už beglobių gyvūnų saugojimą, šėrimą, namelių jiems įrengimą, kiti kategoriškai kratosi jų kaimynystės. Už beglobių kačių kastravimą atsakingas "Nuaras" tikina, kad šios problemos sprendimu turėtų rūpintis ir patys gyventojai.

Netoli vaikų lopšelio-darželio "Klevelis" įsikūrę klaipėdiečiai skundžiasi, kad kiemuose laksto daugybė benamių kačių.

Anot miestiečių, kai kurie žmonės nepaiso taisyklių ir gyvūnus šeria ne specialiose šėryklose, o maisto likučius išmeta po balkonais ar tiesiog palieka šalia daugiabučių.

"Myliu gyvūnus ir jokiu būdu nenoriu kurstyti neapykantos jiems. Kalčiausi čia ne gyvūnai, o žmonės. Gyventojai turėtų suvokti, kad, šerdami kates bet kur, daro meškos paslaugą. Gyvūnai vakarais ir naktimis kniaukia po langais, išmestas maistas pūva, dvokia. Baisu, kad vaikai ligų nepasigautų", – baiminosi klaipėdietė Irina.

Pasak gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorės Gintarės Liutkuvienės, per praėjusius metus Klaipėdos mieste ir rajone iškastruota apie 300 benamių katinų.

Jau ketverius metus šiaurinės miesto dalies beglobių kačių kastravimu užsiimančios tarnybos duomenimis, per šį laikotarpį jų pastebimai sumažėjo.

"Kai buvo pradėta įgyvendinti programa "Pagauk–sterilizuok–paleisk", matome, kad sumažėjo mažų kačiukų. Pačių kačių nesumažėjo, kadangi gyvūnai yra paleidžiami, tačiau jos nebeatsiveda palikuonių. Kastravimas – tai vienintelis pasaulyje nustatytas humaniškas būdas, kaip sustabdyti jų dauginimąsi", – teigė "Nuaro" administratorė.

Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.

Klaipėdiečių prašoma gyvūnus maitinti tik tam skirtose gyvūnų šėryklose, kurias įrengia miesto savivaldybė.

"Vieni žmonės nori, kad jų neliktų, kiti rūpinasi gyvūnais. Mes visada pabrėžiame, kad katė yra toks pats miesto gyventojas kaip ir žmogus, turi teisę gyventi, tik reikia suvaldyti jų dauginimąsi. Niekas kitas tik pats žmogus kaltas, kad jos taip išplito ir sulaukėjo. Jeigu žmonės prižiūri gyvūnus ir šeria juos šėryklose, jas valo, problemų dažniausiai nekyla", – tikino G.Liutkuvienė.

Katė per metus atsiveda apie keturias vadas. Kiekvienoje jų gali gimti iki šešių kačiukų.

Globos namų atstovai prašo į šiuos gyvūnus žvelgti tolerantiškiau, mat jeigu neliks kačių, jų vietą užims graužikai.

"Jeigu žmonės nenori kačių, tegul jų nešeria. Prasideda ruduo, iš rūsių ir kitų vietų pradeda lįsti graužikai. Ten, kur gyvena katės, graužikų niekada nebus", – sakė G.Liutkuvienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kvaili

kvaili portretas
žmones. Gamtoje viskas reikalinga. Ne zmogui spresti

Brigita

Brigita portretas
Parazitai kiti žonės, nu ar trugdo tie katinai? tokie patys gyventojai, kaip ir paukščiai ar kiti gyvūnai. kas kaltas, kad tie katineliai neturi namu. tegu kraustosi į vienkiemius, apsitveria tvoras. neturės kačių, galės žiurkes veisti. nu o kad maistą dėti į specialias šėryklas dėti aišku protingiau būtų. bet ne visur jos yra

Anonimas

Anonimas portretas
Kas gali suskaiciuoti ir patikrinti kiek Nuaras sugavo kaciu ir iskastravo. Turetu irodymui koncervuoti kiausiukus, kad butu irodymas faktiskai, o ne ant popieriaus prirasoma.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių