Quantcast

Chirurgams operacinėje padeda robotas

Daugiau nei 500 operacijų – tiek chirurginių intervencijų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) iki šiol atlikta talkinant robotui. Šiuolaikinės technologijos leidžia operuoti atliekant tikslesnius pjūvius.

Valdo per atstumą

„Žingsnis po žingsnio atveriame audinius. Kol kas viskas sekasi puikiai“, – savo atliekamus veiksmus komentavo KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas chirurgas Raimondas Šiaulys.

Operacinės kampe patogiai įsitaisęs chirurgas iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi žaistų kompiuterinį žaidimą. Akis dengia akiniai – pro juos iš arti matomi trimačiai operuojami audiniai.

Gydytojui tereikia pasilenkti į priekį, ir kamera pritraukia vaizdą. Atsilošus jis nutolsta.

Būti pirmiems – nelengva ir pavojinga. Šnekant bokso terminais, gali tuoj pat gauti smūgį žemiau juostos.

Audinius karpančias roboto rankas chirurgas valdo rankenomis ir pedalais. Kaire koja spūsčioja vieną, kad nuolat pridegintų audinius. Dešinė koja pedalą užmynusi nuolat – atleidus jį operuojantis robotas nedelsdamas sustotų.

„Kiekvienas roboto judesys yra tikslus. Nebelieka natūralaus žmogaus rankų virpėjimo. Robotinė įranga visa tai amortizuoja“, – paaiškino KUL Chirurgijos departamento vadovas Narimantas Evaldas Samalavičius.

Pasaulyje – ne naujiena

Pirmoji tokia robotinė operacija Klaipėdos ligoninėje atlikta beveik prieš trejus metus.

„Būti pirmiems – nelengva ir pavojinga. Šnekant bokso terminais, gali tuoj pat gauti smūgį žemiau juostos. Kita vertus, jei niekas nebūtų pirmas, nebūtų progreso“, – teigė KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

KUL nuotr.

Pasaulyje tokie robotai naudojami jau anksčiau, tačiau Baltijos šalyse Klaipėda – pirmoji.

„Smagu, kad tai atėjo ir į Lietuvą, kad galime tokias operacijas atlikti ir mūsų ligoninėje. Kai sužinojau apie tokį būdą, galvojau, kad man gyvenime, ko gero, neteks to padaryti. Bet smagu, kad tenka“, – atviravo KUL Urologijos skyriaus vedėjas Raimondas Venckus.

Išmoko greitai

Šiandien jam darbas su robotu visiškai įprastas ir gerokai patogesnis.

„Prie gero greitai pripranti. Iki robotinių operacijų atlikdavome laparoskopines chirurgines intervencijas. Ten irgi dirbame su manipuliatoriais. Tik instrumentai labai ilgi, tad reikia specifinių judesių“, – pasakojo R.Venckus.

Robotas tinkamas ne bet kokiai operacijai. KUL jis naudojamas pilvo chirurgijos, ginekologinėms ir urologinėms operacijoms. Robotas puikus pagalbininkas operuojant prostatos vėžį.

„Robotinė radikali prostatektomija yra auksinis standartas. Būtent tokioms operacijoms preciziškumas yra būtina savybė. Vyrai po šitos operacijos rizikuoja netekti lytinio gyvenimo ir nelaikyti šlapimo. Preciziškumas garantuoja geresnį pooperacinį rezultatą, susijusį su šlapimo sulaikymu ir greičiau grįžtančiu lytiniu gyvenimu“, – paaiškino chirurgas.

Pirmosios operacijos robotu trukdavo gerokai ilgiau, o dabar skirtumas – minimalus. Be to, šis šiuolaikiškas metodas padeda išvengti komplikacijų.

„Operacijos trumpėja. Nukraujavimo laipsnis mažėja. Įvaldėme nervų kraujagyslių pluoštą išsaugančias operacijas. Manau, esame gerame kelyje“, – teigė R.Venckus.

Darbo neatims

Netolimoje ateityje robotai turėtų dar patobulėti.

„Į sistemą integruojamas dirbtinis intelektas, kuris tikrai labai gelbsti medicinoje. Pavyzdžiui, radiologijoje gali padėti radiologui. Už jį nedirba, bet padeda geriau pamatyti, nustatyti, diagnozuoti“, – teigė profesorius N.E.Samalavičius.

Tačiau gydytojai kol kas miega ramiai – technologijos darbo iš jų neatims.

„Technologijos eina šuoliais, bet, manau, chirurgams dar ilgam užteks darbo. Kol bus sukurtos programos, kol robotas bus išmokytas operuoti. Kol kas jis – tik pagalbininkas. Neteko girdėti, kad būtų kuriamos technologijos, kurios visiškai pakeistų operuojantį chirurgą“, – juokėsi R.Venckus.

Robotinių operacijų privalumas išryškėjo ir per pandemiją – praėjusią savaitę tokiu būdu operuotas COVID-19 sergantis pacientas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių