Buvęs Klaipėdos politikas jaunimą vilioja į Rusiją

Būsimųjų studentų viliotinis į aukštąsias mokyklas jau prasidėjo. Buvęs uostamiesčio politikas Viačeslavas Titovas savo socialinio tinklo paskyroje klaipėdiečiams aktyviai reklamuoja nemokamas studijas Rusijos Federacijos universitetuose. Tačiau Lietuvos piliečių, norinčių ten studijuoti, būna ne itin daug.

Mokosi ir karo mokyklose?

Buvęs Klaipėdos politikas, miesto tarybos nario mandato dėl teistumo netekęs V.Titovas, matyt, labiausiai orientuodamasis į uostamiesčio rusakalbių bendruomenę, išplatino informaciją apie nemokamų studijų galimybes Rusijos aukštosiose mokyklose.

Jis rašė, kad norintieji studijuoti 2021–2022 m.  pagal Rusijos Federacijos vyriausybės skirtas kvotas turėtų paskubėti registruotis.

Pretenduoti į nemokamas vietas kaimyninės šalies aukštosiose mokyklose esą gali Lietuvos piliečiai, taip pat Rusijos piliečiai, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir netgi asmenys be pilietybės.

Klaipėdoje gana gausi rusakalbių bendruomenė, tad ankstesniais dešimtmečiais norinčiųjų studijuoti Rusijos aukštosiose mokyklose klaipėdiečių išties pasitaikydavo.

Vis dėlto dabar situacija gerokai pasikeitė. Į Rusiją studijuoti išvyksta tik pavieniai Lietuvos uostamiesčio jaunuoliai.

Apsisprendimas: beveik kas dešimtas pernai Klaipėdos mokyklas baigęs abiturientas pasirinko jūrinės pakraipos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys iš esmės teigiamai vertina klaipėdiečių siekį studijuoti Rusijos universitetuose.

Esą labai gerai būtų, jei dalis klaipėdiečių išvažiuotų į Rusiją studijuoti rusų kalbos, paskui jie grįžę ir verslui būtų naudingi, nes, kuo toliau, tuo mažiau mūsų jaunimas moka rusiškai.

„Norėčiau tikėti, kad po kokių 10 metų Rusija bus kitokia, moderni valstybė ir laisvai rusiškai kalbantys jauni žmonės, išmanantys Rusijos ekonomiką, užmezgę tam tikras verslo pažintis, bus labai vertingi čia, Lietuvoje. Didesnį rūpestį kelia tie mūsų piliečiai, kurie slaptai išvažiuoja studijuoti į Rusijos karo mokyklas ar saugumo akademijas ir paskui nežinia kur grįžta ir kuo užsiima. Dėl tų, kurie išvažiuoja oficialiai, rūpesčių nėra“, – pripažino A.Grublys.

Algirdas Grublys / Redakcijos archyvo nuotr.

Traukia į Vakarus

Siūlomos nemokamos studijos Rusijoje veikiausiai gali sudominti uostamiesčio rusakalbius jaunuolius.

Didesnį rūpestį kelia tie mūsų piliečiai, kurie slaptai išvažiuoja studijuoti į Rusijos karo mokyklas ar saugumo akademijas ir paskui nežinia kur grįžta ir kuo užsiima.

Tačiau statistika rodo, kad studijuoti kaimyninės šalies universitetuose klaipėdiečiai ne itin veržiasi.

Taip yra ir dėl kalbos barjero, nes nemažai jaunuolių, kuriems rusų kalba – ne gimtoji, šios kalbos tiesiog nebemoka taip gerai, kad galėtų be didesnių rūpesčių studijuoti svetur.

Pernai studijas Rusijos universitetuose pasirinko vos keli abiturientai iš rusakalbių Klaipėdos „Žaliakalnio“ ir „Aitvaro“ gimnazijų.

„Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Lukjanova teigė, kad pernai šią gimnaziją baigė 86 abiturientai, 41 įstojo į universitetus. Tai išties neblogas rezultatas.

„Iš tų 41 abituriento į užsienį studijuoti išvyko 25. Jie pasirinko Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų ir Prancūzijos aukštąsias mokyklas. Mūsų buvę moksleiviai studijuoja chemiją, biologiją, elektronikos inžineriją, maisto technologiją, urbanistiką-ekologiją, civilinę inžineriją, taikomąją matematiką, skaitmeninį dizainą, filologiją. O Rusijos universitetuose – Kaliningrade ir Sankt Peterburge jie pasirinko logistikos, bendrosios medicinos ir interjero dizaino studijas“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.

Dar vieną rusakalbių – „Aitvaro“ gimnaziją – pernai baigė 78 abiturientai.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Diačenkienė teigė, kad studijas universitetuose pasirinko net 55 moksleiviai, iš jų į užsienį studijuoti išvyko 22, ir tik vienintelė mergina išvyko studijuoti medicinos mokslų į Rusiją.

„Mūsų moksleiviai Olandijos, Latvijos, Suomijos ir Rusijos universitetuose rinkosi IT programavimo, vadybos, architektūros, medicinos studijas. Labai džiaugiamės jų pasiekimais“, – teigė J.Diačenkienė.

Taigi iš 1 075 pernai brandos atestatus gavusių Klaipėdos abiturientų, į aukštąsias mokyklas įstojo didžioji dalis, iš jų – vos keli pasirinko studijas Rusijoje.

Tikimybė, kad šiais metais situacija pasikeistų, nedidelė, nepaisant vilionių nemokamu mokslu, nes šiemet nemažą įtaką renkantis studijas turės dar ir pandeminė situacija tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse.

Atvažiuoja ir baltarusių

Pastebimas ir atvirkštinis procesas – pastaraisiais metais į Klaipėdą studijuoti atvyksta jaunuolių ir iš pačios Rusijos.

Kai kurie jų renkasi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą (LAJM), nors pačioje Rusijoje jūrinės pakraipos aukštosios mokyklos turi labai senas ir tvirtas pozicijas.

LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius patvirtino, kad dabar pirmajame kurse šioje įstaigoje studijuoja per 20 studentų iš užsienio valstybių, tarp jų – ir iš Rusijos, Sankt Peterburgo, atvykęs jaunuolis, kuris studijuoja Navigacijos katedroje.

„Džiugu, kad pas mus jau yra studentų iš užsienio. Iki 2019 m. LAJM studentų užsieniečių nebuvo. Dabar jų daugėja. Dar džiugiau, kad mūsų absolventai be darbo nesėdi, jų paklausa netgi didesnė nei pasiūla. Įsidarbina jie labai lengvai, tiesa, ne visi dirba laivuose su lietuviška vėliava, kadangi mūsų laivynas nedidelis. Bet mūsų įstaigos diplomas pripažįstamas visame pasaulyje, esame akredituoti, ES institucijų nuolat tikrinami. Mūsų diplomas yra patikimas“, – kalbėjo V.Stankevičius.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja studijoms Rima Mickienė teigė, kad tarp iš užsienio atvykusių studentų yra jaunuolių ir iš Latvijos, Estijos, taip pat – iš Baltarusijos.

Latvių yra daugiausia, jie atvykę iš Liepojos ir net Rygos.

Galimas dalykas, kad būtent optimalus atstumas nuo gimtojo miesto, taip pat studijų kokybė bei aukštas diplomo statusas ir yra tas akstinas užsieniečiams, taip pat ir Rusijos piliečiams (ypač kaliningradiečiams), renkantis studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Vietoj džiazo – jūra

Pernai į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmą kursą priimta beveik pusantro šimto studentų, jų branduolį sudarė 99 klaipėdiečiai.

Jūreivystės mokslus studijuoti ėmėsi 17 buvusių „Žaliakalnio“ gimnazijos moksleivių, 15 – iš „Aitvaro“, 12 iš „Vėtrungės“, 11 jaunuolių iš Vytauto Didžiojo, 10 iš „Varpo“ gimnazijų, taip pat „Žemynos“, „Baltijos“ ir kitas Klaipėdos mokyklas baigusių moksleivių.

LAJM studijas pasirinkę klaipėdiečiai neretai yra iš rusakalbių šeimų, kuriose jūrininko profesija – sena šeimos tradicija, dažniausiai jūrininkai buvo jų seneliai ir tėvai.

„Galima sakyti, pas mus ateina studijuoti savi. Beje, jūrininko profesiją renkasi net ir menų gimnazijas baigę moksleiviai. O, pavyzdžiui, tarp tęstines studijas baigusiųjų turime absolventą, kuris prieš tai baigė mokslus Muzikos akademijoje. Vienas džiazo dainininkas gavo jūrininko diplomą ir šiuo metu dirba jūroje“, – pasakojo R.Mickienė.

Domina Europos istorija

Studijas uostamiestyje, ne tik Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, bet ir kitose įstaigose, taip pat Klaipėdos universitete (KU), užsieniečiai renkasi vis dažniau.

Pernai studijuoti į KU (visose pakopose – bakalauro, magistro, doktorantūros) priimti net 1 005 studentai.

Vien pirmosios pakopos, t. y. bakalauro studijų programų, pirmakursių pernai priimta 256-iais daugiau nei 2019 metais.

Studentai pasirinko psichologiją, slaugą, radiologiją, informatiką. Nemažai pirmakursių stojo į atnaujintą Žurnalistikos studijų programą, taip pat pastebimas susidomėjusiųjų išskirtinėmis jūros ir jūrų biotechnologijų studijomis augimas.

Iš visų 2020 m. priimtų studijuoti studentų užsienio šalių piliečių buvo 117, dar 55 atvyko studijuoti į KU pagal „Erasmus“ mobilumo programą.

Studentai atvyko iš Albanijos, Baltarusijos, Bangladešo, Egipto, Rusijos, Indijos, Kazachstano, Nigerijos, Ukrainos, Korėjos, dominuoja studentai iš Ukrainos ir Nigerijos.

Jie Klaipėdoje rinkosi studijuoti verslo vadybą, sveikatos priežiūros vadybą, jūrų transporto inžineriją, informatiką, socialinį darbą, Europos istoriją.

Kiek studentų tikimasi sulaukti šiais metais, anot KU studijų prorektorės Sonatos Mačiulskytės, sunku prognozuoti.

„Situacija – netipinė: moksleiviai metus neina į mokyklą. Kas gali pasakyti, kokie bus jų egzaminų rezultatai? Stebime situaciją. Gal bus šiek tiek aiškiau, kai jau turėsime daugiau žinių apie abiturientų pasirengimą egzaminams. Be to, nežinia, kaip situaciją paveiks didėjančios studijų kainos“, – teigė S.Mačiulskytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas

Anonimas

Anonimas portretas

>Dmitrijus

>Dmitrijus portretas
Koks skirtumas kur sis arabo gabalas gime, svarbu parazito genai ir kruvina iskrypeli supusi aplinka.
VISI KOMENTARAI 74
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių