Jūrų naujoves apimanti veikla

Dar 2015 m. buvo įkurta Lietuvos integruotos jūrų politikos įgyvendinimo priežiūros komisija. Jos iniciatore yra Susisiekimo ministerija. Pati komisija jungė po vieną visų ministerijų viceministrą.

Jūrinis kompleksas apima vos ne visų ministerijų veiklos dalis. Visos ministerijos jūroje ar uoste turi vienokios ar kitokios veiklos ir interesų.

Šios komisijos veikla ypač svarbi išlaikant bendrą ES integruotą jūrų politiką. Viena esminių jūrų politikos krypčių yra vadinamasis mėlynasis augimas, kuris apima darnią jūros ekonomikos plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant akvakultūrai (žuvų auginimui), pakrančių turizmui, jūrų biotechnologijoms, energijai, jūrų dugno žvalgybai.

Neseniai atnaujintos sudėties Lietuvos integruotos jūrų politikos įgyvendinimo priežiūros komisijoje yra 14 narių, po vieną iš kiekvienos ministerijos ir du iš Susisiekimo ministerijos. Šiai komisijai vadovauja susisiekimo ministras. Susisiekimo ministerija yra tiesiogiai atsakinga už Lietuvos integruotos jūrų politikos vykdymą.

Subūrė jūriniams reikalams

Kita taip pat itin svarbi grupė yra patariamoji taryba, kuri skirta jūrinio transporto sektoriaus aktualiems klausimams svarstyti ir pasiūlymams teikti.

Šios grupės veikla ypač stipriai susijusi su Klaipėdos uosto ir jūriniais reikalais. Ne atsitiktinai iš 13-os šios grupės narių net 10 yra iš Klaipėdos.

2020 m. sausį ši grupė ir sukurta tam, kad Susisiekimo ministerijoje būtų labiau žinomos ir sprendžiamos klaipėdietiškos jūrinės problemos. Šios tarybos pirmininke yra paskirta susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, kuri tiesiogiai kuruoja jūrinį sektorių.

Jūrinę politiką formuojanti taryba žada būti itin atvira. Į savo posėdžius ji gali kviesti įvairius ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų, asocijuotų struktūrų ir kitų juridinių asmenų atstovus.

Problemos liko tos pačios

Šią tarybą klaipėdiečių siūlymu buvo subūręs dar buvęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Klaipėdiečiai su didelėmis viltimis žvelgė į tarybą, tikėjosi, kad ji padės spręsti daug susikaupusių jūrinės srities problemų, palengvins bendradarbiavimą su jūrine bendruomene.

Noras kurti tarybą kilo po to, kai buvo bandyta jūrininkų egzaminavimo sistemą iš Klaipėdos perkelti į Kauną ir tai sukėlė didžiulį rezonansą jūrinėje bendruomenėje. Daug darbų minėta taryba neatliko. Skambiai pradėta kurti ji vėliau tarsi priduso. Tam įtakos turėjo ir prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija.

Tikėtina, kad dabar naujai suburta patariamoji taryba jūrinio transporto sektoriaus aktualiems klausimams veiks aktyviau.

Problemos tarsi tebesitęsia iš to laiko, ko neišsprendė J.Narkevičiaus vadovaujama ministerija. 2020 m. pradžioje, o ir vėliau aktualus buvo klausimas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcionavimo, kuris dar nesibaigė. Keltas klausimas ir dėl nevykusio Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizavimo, kuris, sprendžiant iš viešų jūrininkų pasisakymų, tebėra aktualus. Tai parodo, kad per pusantrų metų jūrinėje srityje nebuvo reikšmingesnių pokyčių.