Išsaugojo mišką

Kalbintų Klaipėdos bendruomenių vadovai pripažįsta, kad nors dėl pandemijos suvaržymų metų pradžia buvo apribojusi veiklą, tačiau tai nesutrukdė nuveikti nemažai darbų, atnešančių naudą ne tik to kvartalo gyventojams, bet ir visam miestui.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas, Girulių bendruomenės valdybos narys Gintaras Ramašauskas pasidžiaugė, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas į uostamiesčio bendrojo plano rengimo procesą nuo urbanizacijos padėjo apsaugoti nemažą miško plotą Giruliuose: tarp stovyklos „Žuvėdra“ ir Skautų gatvės kvartalo.

Pagal pirminį bendrojo plano variantą šioje vietoje buvo numatyta dėl statybų iškirsti apie 50 proc. miško. Pasak G.Ramašausko, iš pradžių ši vieta miesto valdžios buvo nurodyta kaip šabakštynas, kurį būtina tvarkyti.

„Mums pavyko įrodyti, kad ten auga brandus miškas ir net atitinka „Natura2000“ (vieningas specialių saugomų teritorijų Europoje ekologinis tinklas – aut. past.) požymius, nes toje vietoje – kopos, apaugusios mišku“, – prisiminė Girulių bendruomenės valdybos narys.

Triukšmas, sportas ir paveldas

Kaip kitą reikšmingą darbą bendruomenės labui, G.Ramašauskas paminėjo šiemet prasidėjusias garso barjero statybas Giruliuose, netoli geležinkelio, siekiant apsaugoti netoliese gyvenančius giruliškius nuo triukšmo. Pradžia šiam projektui buvo duota prieš trejus metus, kai aktyvūs vietos gyventojai, pasitelkdami specialistus, nustatinėjo triukšmo ir garso vibracijas. Specialistų išvados patvirtino, kad triukšmas viršija nustatytas leistinas normas.

Ateityje giruliškiai tikisi, kad atgimimo sulauks apleista sporto aikštelė, kuri po didesnio lietaus ar polaidžio primindavo tyvuliuojantį ežerą. Po vietos gyventojų kreipimosi į Klaipėdos miesto savivaldybę sporto aikštyno modernizavimo projektas Giruliuose buvo įtrauktas į investicinių projektų sąrašą.

Bendruomenė taip pat stengiasi, kad Giruliuose būtų atkurtas kurortinis paveldas. Pernai gyventojai kreipėsi į valdžią, kad uostamiesčio strateginiame plane būtų numatytos lėšos Girulių kurortinio paveldo atkūrimui: išnykusio parko, takų sistemos ir mažosios architektūros objektams.

Laimėjo respublikinį konkursą

Kaip pasakojo Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė, šiais metais, kaip ir kasmet, nuveikta nemažai reikšmingų darbų, gerinančių gyvenimo kokybę.

Paskutinis metų mėnuo atnešė gerą žinią apie laimėjimą – bendruomenės grupė tapo šių metų Lietuvos policijos departamento organizuojamo konkurso „Veikliausios saugios kaimynystės grupės“ nugalėtoja.

„Ne tik buvome pastebėti ir išskirti iš didžiulio dalyvių būrio, bet ir laimėjimą parvežėme į Klaipėdą, kur kitais metais bus organizuojamas šis konkursas“, – pasidžiaugė R.Baguckienė.

Bendruomenė kol kas nenusprendė, kur išleis laimėtą nemažą piniginę sumą.

Paupių gyventojai ketvirtus metus dalyvauja Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos „Kalėdinių eglučių kiemelio“ šventėje bei jų organizuojamame eglučių konkurse. Originalios eglutės konstravimo kūrybinės dirbtuvės tampa bene didžiausiu bendruomenės metų iššūkiu. Įdėtos pastangos atsiperka: kasmet prizines vietas laimėjusi bendruomenė pernai tapo nugalėtoja.

Šiemet kūrybinga bendruomenė pateikė akį traukiančią bei originalią eglutę „Vaikystė“, kuria bibliotekos kieme gali pasidžiaugti klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

„Dalyvaujame ne dėl vietų ar prizų. Mūsų didžiausias laimėjimas – susitelkusi bendruomenė. Džiaugiamės net mažiausiais bendruomenės ar jos narių pasiekimais, naujai pastatytu kelio ženklu, pažymėta pėsčiųjų perėja ar kitais padarytais darbais“, – pasakojo Paupių bendruomenės vadovė.

Sunku, bet įmanoma

„Daugiau nei 30 metų mūsų gyvenamajame mikrorajone nebuvo nieko daroma dėl gyventojų gerovės, tad džiaugiamės, kad per pastaruosius porą metų situacija keičiasi bei gerėja“, – pasakojo daugiabučių namų gyventojus pietinėje miesto dalyje vienijančios Klaipėdos „Berželio“ bendruomenės vadovė Audronė Zalumskienė.

Prieš daugiau nei metus Klaipėdos miesto savivaldybė sutvarkė daugiabučių namų kiemus ir pasodino 14 medelių. Norėdami juos išsaugoti, bendruomenės nariai kreipėsi į Klaipėdos LEZ atstovus, prašydami finansinės paramos dėl medelių apsaugojimo nuo automobilių, paspirtukų, dviračių ar gyvūnų. Gyventojai patys pasirūpino apsaugų sumontavimu, taip pat pasistatė suoliuką.

„Su verslo parama dabar galime džiaugtis visiškai sutvarkytu kiemu“, – reziumavo vadovė.

Bendruomenė kasmet prisijungia prie šventinio miesto papuošimo, tad Budelkiemio gatvėje, prie stotelės, papuošia eglutę. Tarp nuveiktų darbų – parama vaikų globos namuose užaugusiai šeimynai, gyventojų kultūrinė bei švietėjiška ekskursija į Vilnių.

„Daugiabučių namų gyventojus sutelkti bendruomeniškai veiklai nėra lengva, tačiau mums pavyko suburti aktyvių gyventojų branduolį“, – pasidžiaugė A.Zalumskienė.

Bendruomenės šventė – miestui

Vienas didžiausių Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės metų darbų – Moliūgų žibintų šventė. Tradicinis renginys per kelerius metus gerokai išaugo iš senamiesčio rėmų ir tapo laukiama uostamiesčio švente, į kurią atvažiuoja daug svečių ir iš kitų vietovių. Pasak Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės vadovo Justino Liubinsko, pernai dėl pandemijos šventė ir gražiausio moliūgo rinkimai vyko virtualiai. Šiemet jautėsi, kad žmonės pavargo nuo suvaržymų ir pasiilgo gyvų renginių, tad moliūgų šventė Tetaro aikštėje sutraukė daug smalsuolių.

„Senamiestis – specifinis rajonas su namų, statybų, paveldo klausimais ir problemomis, tačiau baigiantis metams norisi pasidžiaugti gerais dalykais“, – reziumavo J.Liubinskas.

Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas patvirtino, kad per šiuos metus 7-ios asociacijos vienijamos bendruomenės nuveikė tikrai nemažai ir palinkėjo: „Burkitės į vietos bendruomenes, klaipėdiečiai. Bendruomenės juridinis statusas (asociacija) jums leis išsakyti bendruomenės nuomonę viešojo intereso vardu, o bendruomenės susirinkimai taps Jūsų bendradarbiavimo klubais ir vietos strategijų rengimo štabais, kuriuose efektyviai ir veiksmingai spręsite vietos problemas bei įgyvendinsite vietokūros idėjas.

Viešosios paslaugos yra stipriausia sąsaja tarp žmonių ir valstybės, o viešųjų paslaugų (pagal ES teisę – bendrojo intereso paslaugų) funkcionavimas formuoja visuomenės pasitikėjimą. Europos Sąjungos strategai skiria ypatingą dėmesį piliečių dalyvavimo valdžios sprendimų priėmime skatinimui. Jie sako, dalyvaukite!

Vietos valdžia turi daug galimybių ir būdų prisidėti prie bendrojo intereso paslaugų ir, atitinkamai, prie vietos gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Aišku, jei ji yra gerai funkcionuojanti vietos valdžia. Labai gali būti, kad mūsų savivaldos sprendimų priėmėjai neišspręs visų mums rūpimų klausimų. Nebūtinai todėl, kad jiems nerūpi. Dažniau todėl, kad tos problemos jiems nebepažįstamos. Daugelio jų namai už miesto, jų vaikai vaikšto į privačius darželius ir mokyklas, o ligos atveju jie turi atskirą VIP priimamąjį. Todėl, jei jus įkvėpė aprašyti Klaipėdos bendruomenių supersavanorių darbai, kvieskite kaimyną į kompaniją ir burkite savo vietos bendruomenę.“