Dar prašo pakeisti pinigus

Pilkas pastatas, kuriame bankas veikė iki 2012 metų, iškilo vietoje buvusio vaikų darželio, o vėliau – Mokytojų namų. 1996 metais perdavus pastatą bankui, jame buvo atlikta rekonstrukcija.

Tipinis dviaukštis namas ūgtelėjo keliais aukštais, prie jo pastatytas priestatas, kuriame įrengta pinigų saugykla.

Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje dirbo bene 45 darbuotojai ir tik 15 jų – bankininkai, visi kiti buvo apsaugininkai.

Porą metų formalumus tvarkę archyvo darbuotojai į didžiausią Vakarų Lietuvos pinigų saugyklą persikėlė prieš metus.

Iki tol archyvas glaudėsi 1936 metais pastatytame name Priestočio gatvėje. Apie 1960-uosius čia veikė nepilnamečių reikalų bei geležinkeliečių milicijos skyriai, sveikatos įstaigų buhalterija ir buvo du butai.

Archyvo įkurtuves Naujojoje Uosto gatvėje sutrukdė euro įvedimas, mat banko saugykloje buvo laikomi naujieji pinigai, iš čia jie buvo išgabenti į paštus, bankų padalinius, parduotuves.

Nors banko šiame pastate nebėra ketveri metai, čia vis dar užsuka žmonės, norintys pasikeisti eurus į kitų šalių valiutą ir labai piktinasi negavę šios paslaugos.

Durys įkalino tris žmones

Kai archyvarai gavo banko raktus, jiems teko sukti galvas, kaip savo reikmėms pritaikyti itin specifines patalpas su ypatinga įranga.

Banko apsaugos sistemos – vienas įdomiausių dalykų atvykusiems ekskursantams. Čia viskas ypatinga ir neįtikėtinai įtvirtinta. Vaikai dažnai neslėpdami susižavėjimo garsiai konstatuoja, kad tokio banko apiplėšti nepavyktų.

Archyvo darbuotojai nesitikėjo, jog susidurs su nenumatytais sunkumais. Pavyzdžiui, sumanę demontuoti stiklo pertvarą, vietoje dviejų darbininkų turėjo pasamdyti šešis. Penkių centimetrų storio neperšaunamo stiklo siena buvo labai sunki.

Dabar toje vietoje, kur buvo banko kasos, įrengta keturių vietų skaitykla. Archyvarai dar neišardė kasos langelių, kurie užtikrino visišką banko darbuotojų saugumą.

Net pastato grindys pagamintos iš betono ir metalo armatūros, jų neįmanoma pragręžti.

Pirmosios darbo dienos buvusio banko patalpose archyvarams buvo kupinos netikėtumų, kai kurie jų tapo nemaloniomis staigmenomis.

"Kai čia atėjome pirmą kartą, tebeveikė banko sistema. Pereiti į pinigų saugyklą teko per tam tikrą šliuzą. Reikėjo uždaryti dvejas duris, ir tik tada buvo įmanoma atidaryti trečiąsias. Atėjome su Turto banko atstovu, buvome trys asmenys. Uždarėme dvejas duris, o trečiosios taip ir neatsidarė. Įstrigome gal kvadratinio metro ertmėje. Patarėja, kuri buvo su mumis, mintyse skaičiavo laiką: surasti kitą raktą užtruktų valandą, atvežti jį iš Vilniaus – dar tris. Per tą laiką būtume uždusę. Laimė, gal po dešimties minučių kažkaip sugebėjome išeiti. Todėl pirmas darbas įsikėlus į šias patalpas buvo išjungti durų apsaugos sistemą", – prisiminė Klaipėdos apskrities archyvo direktorius Edmundas Bareiša.

Pastatas turi dar vieną patalpą, kur uždarų erdvių baimę išgyvenantys žmonės nenorėtų patekti. 300 kvadratinių metrų ploto pinigų saugykla, kaip metalinė dėžė, sumontuota pastato viduje, visos jos sienos, grindys ir lubos yra didesnio pastato viduje.

Nuo šio statinio kapsulę primenančią saugyklą skiria vos 70 centimetrų pločio koridorių. Šios kapsulės sienos – lygiai metro storio, jos pagamintos iš specialios medžiagos, kurią pragręžti ar kitaip įveikti neįmanoma.

Saugykloje mobiliojo ryšio nėra, todėl viduje įrengta telefono stotelė susisiekti su išoriniu pasauliu.

Fiksavo net vaismedžius

Archyvas saugomus dokumentus skaičiuoja lentynų kilometrais. Teigiama, kad visos lentynos gali užsipildyti tik po poros dešimtmečių.

"Apie tai, kad šis pastatas parduodamas aukcione, sužinojome prieš trejus metus. Dvejus stengėmės, kad jis atitektų mums. Visą archyvą perkėlėme per tris savaites. Dokumentus į lentynas krovė visi – nuo valytojos iki direktoriaus. Viršutines lentynas galėjau pasiekti tik aš, todėl šis darbas teko man. Paskaičiavome, kad kiekvienas darbuotojas perkilnojo 80 tonų dokumentų", – didžiavosi E.Bareiša.

Archyve saugomi valstybinių įmonių veiklos dokumentai, jie saugomi panašiai, kaip bibliotekoje, kiekvienas turi savo adresą.

Ko gero, didžiausias fondas – Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto. Seniausi jo dokumentai siekia 1945 metus.

Vieni įdomiausių ir žmonių dažniausiai ieškomų dokumentų yra apylinkių ūkinės knygos. Jose tam tikrais metais buvo registruojami visi gyventojai, jų tautybė, šeimų sudėtis, kas kur dirbo ar mokėsi, būdavo įrašoma, kuris gyventojas kada mirė.

Šiose knygose buvo registruojama ir šių žmonių valdoma žemė, auginami vaismedžiai, laikomi gyvuliai, namo statybos metai, kokiam kolūkiui ar tarybiniam ūkiui šie žmonės priklausė.

Vyriausioji archyvo specialistė Lina Markaitienė patikino, kad tokių bylų kiekvienam lankytojui neduoda, siekiant apsaugoti kitų asmenų duomenis. Jei žmonės nori sužinoti apie savo šeimą, jiems parengiamos kopijos, kuriose kitų asmenų duomenų nėra. Dažniausiai šiais dokumentais žmonės bando įrodyti faktą, kad gyveno toje vietovėje arba giminystės ryšius. Neretai tokių duomenų reikia įrodant darbo stažą.