Baltijos jūroje – nauji karo laivai

Dirbtinai ar ne, bet Baltijos jūros regione keliama galimo karo, kad ir hibridinio, įtampa, statomi nauji karo laivai.

Lenkai statys fregatas

Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariuszas Blaszcakas pranešė apie trijų naujų fregatų statybą. Jos bus statomos Gdynėje. Statybą vykdys konsorciumas „PGZ Miecznik“, kurį sudaro Lenkijos gynybinis holdingas „Polska Grupa Zbrojeniowa“, laivų statyklos „Stocznia Wojenna“ ir Gdynės „Remontowa Shipbuilding“.

Naujas fregatas Lenkija tikisi pasistatyti iki 2033 m. Lenkijos karinio užsakymo kaina įspūdinga – 10 mlrd. zlotų arba 2,56 mlrd. JAV dolerių.

Šis užsakymas Lenkijos laivų statybos pramonei yra didžiausias per pastaruosius metus, jis gautas iš pačios Lenkijos valstybės struktūrų.

Statant karines fregatas rengiamasi bendradarbiauti su NATO partneriais pagal jos standartus pritaikant ginkluotę. Pagal „Miecznik“ (liet. kardžuvė) programą lenkiškų fregatų projektas pradėtas kurti dar 2013 m.

Lenkijos gynybos ministerijos inspekcija yra patvirtinusi 109 metrų ilgio, 2 646 tonų vandentalpos fregatos projektą. Ji pasiektų iki 26 mazgų greitį, autonomiškai galėtų plaukioti iki 30 parų.

Pradžia: Rusijos povandeninių laivų pristatymas „Admiralteijskije Verfi“ laivų statykloje. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Fregatos ginkluotę sudarytų ne tik patrankos, bet ir raketiniai kompleksai. Jos dalis būtų ir denio sraigtasparnis.

Norą statytis tris karines fregatas Lenkija pagrindė tuo, kad jos laivyne per beveik tris dešimtmečius nebuvo įsigyjama naujų laivų.

Minėtos ir vis labiau didėjančios hibridinio karo grėsmės. Įvardytas ir vis ryškėjantis Rusijos karinio jūrų laivyno dominavimas Baltijos jūroje.

Nauji povandeniniai laivai

Maždaug tuo pat metu, kai Lenkija pasirašė fregatų statybos sutartį, Rusija pristatė keturių naujų povandeninių laivų ir dviejų korvečių – lengvai šarvuotų laivų statybos pradžią.

Ginkluotė: šiemet pristatyta nauja Vokietijos F125 klasės fregata. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Laivų kilio klojimo procesas vienu metu buvo surengtas „Admiralteijskije Verfi“ laivų statykloje Sankt Peterburge, „Sevmaš“ laivų statykloje Severodvinske prie Baltosios jūros, kur bus statomi povandeniniai laivai, ir „Amūr“ gamykloje Komsomolsko prie Amūro mieste Rusijos Tolimųjų Rytų Chabarovsko krašte, kur bus statomos korvetės. Kiekviena iš įvardytų gamyklų statys po du laivus.

Sankt Peterburge statomi elektriniai-dyzeliniai laivai. Jie bus Rusijos Tolimųjų Rytų regione. Šie laivai jau statyti ir anksčiau. Tai yra 636.3 projekto povandeniniai laivai, kurie pagal NATO standartus vadinami „Improved Kilo“ laivais. Dabar statomi paskutinieji penktas ir šeštas šios serijos povandeniniai laivai.

Kiti du Severodvinske statomi povandeniniai laivai bus atominiai. Juose planuojama įtaisyti ir atomines raketas. Šie laivai skirti Rusijos šiaurei. Rusija šešis naujus povandeninius laivus skelbiasi pastatysianti iki 2027 m.

Pavyzdys: Sankt Peterburge bus statomi du pagal NATO standartus vadinami „Improved Kilo“ povandeniniai Rusijos laivai. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Laivyno atnaujinimo planai

Rusija yra savotiška varomoji jėga atnaujinti karinius laivynus ir kitoms Baltijos jūros regiono, ir ne tik jo, šalims.

Apie planus atnaujinti karinį jūrų laivyną prieš kurį laiką pranešė Vokietija. Ji yra numačiusi skirti 6 mlrd. eurų naujiems karo laivams statyti. Bus statomi žvalgybiniai, povandeniniai, aprūpinimo laivai, fregatos. Laivai bus statomi Vokietijos statyklose. Pirmojo laivo statyba turėtų prasidėti 2023 m. Visus laivus planuojama pastatyti iki 2034 m. Jie pakeis senesnės konstrukcijos karo laivus.

Vokietijos karinio jūrų laivyno atnaujinimas vyksta nuolat. Šiemet kovą buvo gauta nauja 149 metrų ilgio F125 klasės fregata „Saksonija Anhalt“.

Apie ketinimą atnaujinti karo laivyną yra užsiminusi ir Danija.

Apie planus iki 2035 m. iš esmės atnaujinti šalies karinį laivyną pranešė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina karo laivus planuoja pirkti iš Vokietijos, o dalį statytis Turkijoje. Nors Ukraina ir nėra Baltijos jūros regiono šalis, tačiau skirti pinigų laivynui, ją, kaip ir Baltijos šalis, verčia paspartėjęs Rusijos ginklavimasis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kIS

kIS portretas
Mus apsaugos ,atvesins protus -milzino ranka NATO!

Klpd.to PRIVATI LIETUVA

Klpd.to PRIVATI LIETUVA portretas
Jo, kai uostas bus privatizuotas, savininkui beliks tik nustatyt kainą, kurią galės sumokėt bet koks priešas norintis prišvartuot savo karinį laivyną Klaipėdoje.Vėl su LR Konstitucija, kuri aiškiai sako kad STRATEGINIŲ OBJEKTŲ NEGALIMA PRIVATIZUOTI, bus nusivalytas užpakalis:D)

Das is gut

Das is gut portretas
Ką mes pastatysim? Ogi nieko, pas KAM as nesugeba, net pakrančių apsaugos nuo taršos laivo pasistatyti, beja už ES pinigus. Tokių liurbių senai nebuvo visiški proto impotentai.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių