Baltijoje – dronų „akys“ ir „uoslė“

Fėmarno salos dronai

Baltijoje pradedamas naudoti dronas, kuris stebės laivus, tiksliau, iš jų išmetamų teršalų kiekį.

Tokio stebėjimo ėmėsi Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Vokietijos jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) kartu su Norvegijos ir Danijos privačiomis įmonėmis "Nordic Unmanned" ir "Explitic". Viena jų užsiima dronų valdymu, kita – iš laivų išmetamųjų dujų matavimo jutiklių technologijomis.

Kol kas laivų stebėjimas Baltijos jūroje bus vykdomas iš Vokietijos Fėmarno salos. Ji yra prie pat Belto sąsiaurio. Tai yra viena judriausių laivybos vietų Baltijos jūroje.

Per metus šiuo sąsiauriu praplaukia nuo 50 iki 70 tūkst. laivų.

Planuojama, kad laivyba šiame sąsiauryje dar intensyvės. Didžiojo Belto sąsiaurio valdytojų prognozėmis, 2030 m. per sąsiaurį gali praplaukti apie 80 tūkst. laivų.

Intensyvėjant laivų eismui Baltijos jūroje, didėja ir anglies dvideginio, azoto oksidų, sieros dioksidų išmetimas į aplinką.

Vaizdas: iš drono matomas konkretus plaukiantis laivas (dešinėje) ir visi laivai Belto sąsiauryje ties Fėmarno sala. "Maritime.dk" nuotr.

Stebės ir Lietuvos laivus

Per Didžiojo Belto sąsiaurį dažniausiai plaukia ir tie laivai, kurie vyksta į Klaipėdos uostą arba iš jo.

Į stebėtojų akiratį gali pakliūti ir iš Klaipėdos į Kylį plaukiojantys jūrų keltai, kurių maršrutas yra tarp Fėmarno salos ir Danijos.

Gali praplaukti ir į Klaipėdą grįžtantys laivai su Lietuvos vėliava.

Į stebėtojų akiratį gali pakliūti ir iš Klaipėdos į Kylį plaukiojantys jūrų keltai, kurių maršrutas yra tarp Fėmarno salos ir Danijos.

Didžiojo Belto ir jo prieigų stebėjimas apims ir tuos laivus, kurie į Baltijos jūrą plaukia iš Kylio kanalo. Tai reiškia, kad plaukiant į Baltiją ar iš jos beveik nebus įmanoma išvengti skvarbių dronų "akių" ir "uoslės".

Misija: drono valdymo postas – tarsi žaidimas. "Maritime.dk" nuotr.

Baltijos jūros tinklas

Pradžioje planuojama, kad plaukiančių laivų stebėjimas valdant dronus iš Vokietijos Fėmarno salos bus vykdomas du kartus per dieną po 2,5 val.

Jei iš drono bus pastebėta, kad vienas ar kitas laivas viršijo numatytas taršos normas, jis nebus stabdomas. Tiesiog duomenys bus perduodami Europos kontrolės institucijoms. Tokiam laivui atplaukus į uostą bus imami jo kuro mėginiai, skiriamos sankcijos.

Laivų taršos stebėjimas iš dronų nėra didelė naujiena Baltijoje. Tokius stebėjimus čia jau vykdė Suomijos ir Švedijos tarnybos. Dar didesnė patirtis yra Šiaurės jūroje, kur tai vykdo Nyderlandų ir Belgijos tarnybos. Vokietija tokius stebėjimus vykdo ir įplaukos į Hamburgo uostą zonoje.

Baltijos jūroje sukūrus platesnį laivų taršos stebėjimų tinklą, ateityje planuojama dalintis informacija, kad būtų nuolat stebimi didesnės rizikos laivai.