Klaipėdos priemiestyje šalia Kiškėnų esančios sodininkų bendrijos "Upelio vingis" nariai išsigando, kad šalia jų sklypų tiesiamas elektros jungties su Švedija "NordBalt" kabelis pavers jų nekilnojamąjį turtą beverčiu.

Žadėjo po tūkstantį litų

Vos už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodininkų bendrija iš tiesų pamažu tampa privačių gyvenamųjų namų kvartalu. Ne vienas klaipėdietis savo sklype pasistatė gyvenamąjį namą ir parsikėlė ten gyventi.

Prieš kelerius metus išgirdę apie iš Švedijos Lietuvą jūra pasieksiančią elektros jungtį sodininkai sužinojo, kad šis didžiulis dešimtis milijonų eurų kainuosiantis projektas "NordBalt" tiesiogiai palies ir sodininkus. Žmonės sunerimo.

Pagrindas nerimui buvo labai konkretus. Projektą įgyvendinanti elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė "Litgrid" prieš pustrečių metų informavo bendrijos narius mokėsianti kompensacijas už tai, kad sodininkų sklypai pateks į servitutą.

O tai reiškia, kad gavę tūkstantį litų daugelis šių žmonių negalės savo sklypuose nieko statyti ir bet kuriuo metu turės leisti servitutu paskelbtą savo žemę kasti ar važinėti ja svetimai technikai.

Atsakymas – it pasityčiojimas

Tąkart bendrijos pirmininkas Alfonsas Bičkus ėmėsi aiškintis, ar toks sprendimas – galutinis variantas.

"Surašiau raštą su keliolika klausimų. Norėjau, kad man, kaip bendrijos pirmininkui, ir sodininkams būtų į juos atsakyta. Gavau atsakymą, kurio didžiąją dalį sudarė valdiškų raštų ir įstatymų ištraukos. Jis buvo panašus į pasityčiojimą. Visame jame buvo atsakyta tik į vieną klausimą. Panašu, kad laikomasi nuostatos, jog tai yra valstybinis projektas ir į mūsų interesus nebus gilinamasi", – prisiminė sodininkų "Upelio vingis" pirmininkas A.Bičkus.

Jis tikino turįs duomenų, kad tąkart niekas iš bendrijos narių išmaldą primenančios tūkstančio litų sumos nepaėmė ir sutarties dėl servituto jų sklypuose nesudarė.
2011 metų birželį uostamiesčio savivaldybės salėje vyko susitikimas, kuriame pretenzijas galingos elektros linijos tiesėjams išsakė visi Klaipėdos rajone gyvenantys žemės savininkai, kurių sklypais buvo numatyta tiesti "NordBalt".

Šiame susitikime dalyvavo ir A.Bičkus. Jis prisiminė, kad ilgiausiai emocijas liejo teisininkas, kurio žeme ketinta tiesti liniją.

Pasak A.Bičkaus, apie sodų bendriją buvo pasakyta trumpai – problema jau išspręsta, nes elektros liniją nuspręsta tiesti po keliu, o servitutas sieks tik iki kelkraščio.

Savo žodžių išsigynė

Balandžio pabaigoje atvažiavusi prie savo sklypo klaipėdietė Zita Leketienė rado sunkiasvorę techniką, rausiančią gatvę.

"Aš net negalėjau įvažiuoti į savo žemę, buvo iškastos dvi didžiulės duobės. Supratau, kad tie darbai, apie kuriuos buvome girdėję, jau prasidėjo. Aš prisiminiau, kaip įsakmiai buvau raginama pasirašyti servituto sutartį. Pagal ją mano sklypas beveik visas pateko į servitutą, laisvas liko tik 10 centimetrų ruoželis. Aišku, aš jos nepasirašiau. O kadangi mane įkalbinėjo telefonu, bandžiau užtarimo ieškoti policijoje ir prokuratūroje", – prisiminė moteris.

Tiesa, pareigūnai jai nepadėjo, nes jokio dokumento moteris nebuvo gavusi, o kai iš prokuroro kabineto paskambino ją atakavusiam asmeniui, šis išsigynė primygtinai spaudęs pasirašyti sutartį.

"Aš skaitau viską, kur bent žodžiu užsimenama apie "NordBalt" projektą, buvau net LESTO, varčiau planus ir mačiau juodu ant balto parašytą sakinį, kad "servituto sutarčių nepasirašiusiems savininkams servitutus administraciniais aktais nustatė Nacionalinės žemės tarnyba", – pasakojo moteris.

Sklypas nuvertės

Z.Leketienė sklypą bendrijoje įsigijo sumokėjusi 35 tūkst. litų. Nei daržų, nei gėlynų jame moteris auginti neketino. Planavo statyti namą ir jame gyventi.

Tačiau krizė šiuos planus pristabdė. Todėl dabar moters įsigytas žemės plotas yra tiesiog pieva su keliais medeliais.

Pasiūlymas už dešimtis tūkstančių litų kainavusią žemę gauti tūkstančio litų kompensaciją ir leisti ją paversti valstybės įkaite moteriai atrodo absurdiška. Tokiame sklype ji ne tik negalėtų nieko statyti, bet ir kitam neparduotų.

Gegužės 6-ąją atvažiavusi į sodų bendriją Z.Leketienė vėl pamatė išraustą kelią. Ten pat vaikštinėjo bendrijos pirmininkas ir keli kaimynai.

Įširdusi moteris ėmė piktintis, bandydama iškvosi A.Bičkų, ar nebus pirmininkas pasirašęs sutartį su elektros linijos tiesėjais už sodininkų nugaros.

A.Bičkus baksnojo į žemę ties kelkraščiu ir tikino, kad servitutas baigiasi čia. Z.Leketienė reikalavo tai įrodyti dokumentais.

Dviejų žmonių pokalbiu tai būtų sunku pavadinti. Pakeltas tonas nė vienam jų neleido išgirsti kito kalbos, tik atviliojo daugiau kaimynų ir sustabdė darbininkų triūsą. Jie jau ketino užkasti duobes ir užlyginti keliuką.