Quantcast

Artėja pirmojo Klaipėdos jūrų uosto kapitono L. Stulpino jubiliejus

Šiemet gruodžio 4 d. bus minimos pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino 150-osios gimimo metinės.

Buvo gerai vertinamas

L.Stulpinas jūrinėje bendruomenėje yra labiausiai vertinama asmenybė. 2013 m. įsteigtas jūrų kapitono L.Stulpino medalis yra aukščiausias jūros ir vandens transporto apdovanojimas Lietuvoje.

L.Stulpinas buvo ne tik didelių Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovės laivų šturmanu, bet ir kapitonu. Jis pagarsėjo tuo, kad plukdė į Arktį mokslinę ekspediciją. Bene žinomiausias tuo, kad vadovavo laivui "Birma", kuris, išgirdus skęstančio "Titaniko" pagalbos šauksmą, visu greičiu leidosi jam padėti, tik jo pagalbos nebeprireikė.

Jei ne 1918 m. Rusijos revoliucija, L.Stulpinas greičiausiai ir toliau būtų plaukiojęs keleiviniais garlaiviais, nes Rusijos kompanijoje jis buvo gerai vertinamas. Paskutiniuosius penkerius metus nuo 1913 iki 1918 m. vadovavo didžiausiam kompanijos laivui "Russia".

Gimtasis kaimas ištuštėjęs

Dabar iš Jomantų kaimo, kur 1871 m. gruodžio 4 d. gimė L.Stulpinas, liko tik pavadinimas, nes žmonių nebėra. Prieš 150 metų tai buvo didelis kaimas su keliomis dešimtimis gyventojų. Stulpinai buvo vieni iš turtingesnių ūkininkų.

Liudvikas, būdamas 14-os metų, neteko tėvų. Penkiolikmečiui reikėjo ieškoti būdo, kaip savarankiškai išgyventi. Iškeliavo į Liepoją, kur jaunesniuoju jūreiviu (junga) pasiprašė į latvių burlaivį "Honoria". Į klausimą, kodėl jaunuoliui kilo mintis įsidarbinti laivuose, nėra atsakyta. Apie tai nėra užsiminęs ir pats L.Stulpinas.

Burlaiviai jam tapo ir namais, ir darbo vieta. Juose, semiantis navigacinės patirties, prabėgo šešeri metai. Tai nebuvo lengvas laikas. Tarnyba to meto burlaiviuose būdavo sunki, o juo labiau našlaičiui jungai.

Žinoma, kad L.Stulpinas, jau būdamas 26-erių, 1897 m. pradeda tarnybą ledlaužyje "Ledokol II". Šiame laive jis jau buvo bocmanu arba denio komandos viršininku. Tai aukščiausias rangas, kurį galėjo pasiekti specialaus išsilavinimo neturintis jūrininkas.

Įsimintina 1899 m. Rusijos ir Švedijos surengta "Ledokol II" ekspedicija į Šiaurės ašigalį.

Grįžęs iš jos, L.Stulpinas 1900 m. pradėjo mokytis Liepojos navigacijos mokykloje, kur 1903 m. gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomą. 1903 m. įsimintini ir tuo, kad Veronikai ir Liudvikui Stulpinams gimė pirmasis sūnus Napoleonas.

Šeima: L.Stulpinas su žmona Veronika ir sūnumis Aleksandru ir Napoleonu. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Plukdė olimpiečius

Tolimojo plaukiojimo šturmano diplomas tuo metu tarp lietuvių buvo itin retas. Baigęs Liepojos navigacijos mokyklą L.Stulpinas dar kurį laiką dirbo Liepojos uosto laivuose.

Galimybė išplaukti dideliais laivais į tolimesnius vandenis atvėrė tai, kad Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovė įsteigė nuolatinį susisiekimą garlaiviu tarp Liepojos ir Niujorko. Plaukdami laivai užsukdavo į Roterdamo uostą, kartais į Kopenhagą. Nuo 1912 iki 1914 m. veikė linija iš Libavos į Galifaksą, o nuo 1914 iki 1917 m. buvo linija iš Murmansko į Niujorką.

Tuo metu Libavoje (taip vadinta Liepoja) buvo pagrindinė 1899 m. įsteigtos Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovės kontora. Ji turėjo 6 keleivinius laivus.

L.Stulpinas linijos laive "Livonia" kurį laiką tarnavo jaunesniuoju šturmanu, po to vyriausiuoju šturmanu tos pačios linijos laive "Estonia". 1908 m. L.Stulpinas paskirtas laivo "Lithuania" kapitonu, 1909–1913 m. vadovavo laivui "Birma", o 1913 m. tapo laivo "Russia" kapitonu. Iš to laiko L.Stulpinui turėjo įsiminti ir neįprasta kelionė laivu "Birma" į Stokholmą, kur 1912 m. vasarą vyko olimpinės žaidynės. L.Stulpinas šiuo laivu plukdė Rusijos olimpiečių rinktinę.

L.Stulpinui turėjo įsiminti ir neįprasta kelionė laivu "Birma" į Stokholmą, kur 1912 m. vasarą vyko olimpinės žaidynės ir jis plukdė Rusijos olimpiečių rinktinę.

Carinės Rusijos spauda tuo metu skyrė dėmesio ir laivui "Birma". Apie jį parašyta, kad įgulą sudarė 100 žmonių. Laive buvo 100 pirmos klasės kajučių ir 250 antros klasės.

Iš "Birmos" laikų buvo ir nemalonus 1910 m. įvykis, kai L.Stulpino vedamas laivas su 700 keleivių užplaukė ant uolų prie Škotijos. Keleivius paėmė kitas garlaivis, laivas buvo išsaugotas. Tai buvo vienintelis atvejis, kai L.Stulpinas pateko į nemalonią situaciją.

Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovė linijoje iš Libavos į Niujorką kasmet perveždavo apie 60 tūkst. keleivių. Pirmos klasės bilietas kainavo 170 rublių, antros – 135, emigracijos klasės – 85, bilietas vaikui iki 12 metų – 42 rubliai. Kelionė iki Niujorko trukdavo apie 10–11 parų.

Pokyčiai grįžus į Lietuvą

Rusijos Rytų Azijos laivininkystės bendrovės egzistavimas baigėsi 1918 m., nors laivybos linija iš Libavos į Galifaksą uždaryta 2014 m., o iš Libavos į Niujorką – 2015 m. Jos laivus perėmė Danijoje buvusi Rytų Azijos laivininkystės bendrovė. 1921 m. ji įsteigė Baltijos–Amerikos liniją. 1930 m. ši linija buvo uždaryta, o laivai perduoti lenkams, kurie vykdė laivybą Gdynės–Amerikos linijoje.

Po revoliucijos Rusijoje L.Stulpinas grįžęs į Liepoją dar galėjo ieškoti būdų, kaip tęsti jūrų kapitono karjerą, nes laivas "Russia", pakeistas į "Latvia", dar buvo, kol 1923 m. buvo parduotas japonams.

Tačiau L.Stulpinas daugiau prasmės matė politinėje veikloje. 1918 m. jis tapo naujai sukurtos Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje.

1923 m., kai Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą, jis pakviečiamas vadovauti Klaipėdos uostui. L.Stulpinas su šeima persikėlė į Klaipėdą, tapo pirmuoju Klaipėdos uosto viršininku, uosto kapitonu ir ėjo šias pareigas iki 1933 m. gruodžio. 1934 m. liepos 15 d. palaidotas Kopgalio kapinaitėse.

L.Stulpinas rūpinosi ir Lietuvos laivyno steigimu. Padėjo ieškoti laivų, juos įsigyti, rūpinosi jų remontu. Taip pat ėmėsi aktyviai propaguoti jūrines idėjas. Buvo vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų, jos garbės pirmininku, ragino steigti jūrininkų mokyklą, domėjosi gintaro kasimu Juodkrantėje.

Iškilmės: Lietuvos jūrininkų sąjungos vėliavos pakėlimo iškilmės Klaipėdos uoste 1923 m. liepos 1 d., kur kalbą sakė sąjungos pirmininkas V.Nagevičius, su lazdele stovi sąjungos garbės pirmininkas jūrų kapitonas L.Stulpinas. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Nekoks namo likimas

Klaipėdoje L.Stulpino šeima kurį laiką gyveno name Vitės kvartale prie uosto (dabar Sankryžos g. 7), kur buvo ir tuometė uosto kapitono tarnyba. Žinoma, kad 1933 m. gruodį pablogėjus sveikatai jis baigė kapitono tarnybą ir 1934 m. pradžioje šeima persikėlė į Tilžės gatvę.

1991 m. liepą ant namo Sankryžos g. atidengta memorialinė lenta ir L.Stulpino skulptūrinis biustas. Iškilmėse dalyvavo jūrininkai ir tuometiniai Klaipėdos miesto vadovai – tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, meras Povilas Vasiliauskas.

L.Stulpino name, kurį valdė Uosto direkcija, buvo ketinama kurti uosto technologijų muziejų arba bent jau perduoti jį kitoms jūrinės kultūros reikmėms. 2012 m. namą planuota perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Klaipėdos miesto jūrinės kultūros organizacijos didelio noro ką nors jame daryti neparodė.

Buvusi uosto kapitono valdyba perduota su jūra nieko bendro neturinčiai Žemės ūkio ministerijos Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regiono skyriui.

Vietos Klaipėdoje neatsirado

Dar vienas su L.Stulpinu susijęs klaipėdietiškas nesusipratimas vyko 2016–2018 m.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrinė bendruomenė rengėsi Klaipėdoje pastatyti pirmojo uosto kapitono L.Stulpino gyvenimą įamžinančią skulptūrą.

Po kelių konkursų buvo pasirinktas meninis sprendimas, iš bronzos pagamintas pats paminklas, tačiau jam vietos Klaipėdoje taip ir neatsirado. Buvo aiškinama, kad paminklas esantis žemo meninio lygio, todėl Klaipėdai jis netinka. Neoficiali priežastis galėjo būti ir ta, kad tarp uosto ir miesto buvo trintis dėl išorinio uosto, Klaipėdos uosto bendrojo plano, todėl ambicijos "išsiliejo" ant neva nevykusio L.Stulpino paminklo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija L.Stulpino paminklą padovanojo Telšių miestui. Gražioje vietoje ant Zakso kalno, prie Masčio ežero, paminklas atidengtas 2018 m. birželio 9 d.

Simboliška, kad iš Telšių rajono kilęs L.Stulpinas, praėjus 84 metams po mirties, vėl sugrįžo į Telšius.

Negalima teigti, kad Klaipėdoje L.Stulpinui visai nėra vietos. Klaipėdoje, Kopgalyje, jis palaidotas. Jo vardu pavadinta progimnazija. Klaipėdoje, tiksliau Zeigiuose, šalia Laivų ir Kriauklių gatvių atsirado ir trumputė Liudviko Stulpino gatvė, kurioje yra virš 10 naujakurių namų.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo

Jo portretas
Proporcijos idomios ir Kapitonas už šturvalo, turbut ant tiltelio beda.

pilietis

pilietis portretas
Patyčios net skulptūrose... Iš nuotraukų matosi, kad Stulpinas buvo normalaus sudėjimo vyras, bet kažkodėl skulptūra vaizduoja jį kaip liliputą trumpomis rankomis ir trumpomis kojomis.

Vėl tą siaubingą

Vėl tą siaubingą portretas
skulptūrą demonstruoja..Kokie čia dailininkai ir priėmimo komisijos svarstė kad nedabrido iki paprasčiausio dalyko - TOKIA SKULPTŪRA TURĖJO BŪTŲ MAŽIAUSIA 5 METRŲ AUKŠČIO O NE KAIP SODO NYKŠTUKAS !Ar bent jau ant tokio dydžio pjedestalo reikėjo pastatyt
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių