- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal šiuo metu pradėtą svarstyti šalies bendrojo plano koncepciją Lietuva rengiasi žengti ne tik į jūrą, bet ir iš esmės tvarkyti vidaus vandens kelius.
Išorinis uostas bus
Rengiama Lietuvos bendrojo plano koncepcija įvardijo, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalies pajūryje turės būti statomas išorinis uostas. Tik dar neaišku, kur jis būtų.
„Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą. Stebint uosto veiklos ir laivybos dinamiką, matomas objektyvus poreikis ne tik plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, bet ir įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą“, – teigiama dokumente.
Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą.
Iškeliamas tarsi ir tikslas, kad suformavus Klaipėdos urbanistinės integracijos ašį su Rytų ir Vakarų transporto koridoriumi, tikslingas būtų antros urbanistinės integracijos ašies formavimas Šventosios–Būtingės rajone atstatant Šventosios uostą ir analizuojant giliavandenio uosto įrengimo galimybę.
Prie šalies bendrojo plano šiuo metu yra atliekamas – Strateginio poveikio aplinkai vertinimas, kuris ir atsakys į klausimą, kuri vieta yra tinkamiausia išoriniam uostui. Jei išorinis uostas būtų statomas ties Melnrage, jo infrastruktūra, inkaravietė, reidas tilptų dabartinio Klaipėdos uosto jūrinės akvatorijos dalyje. Dėl Būdingės uosto plėtros reikėtų ieškoti naujų laivų priplaukimo linijų, išorinio reido vietos, inkaravietės.
Koncepcijoje užsimenama, kad turizmo ir žvejybos reikmėms jachtų ir mažųjų laivų uostelis turėtų būti įrengtas ir prie Karklės.
Jūroje – fermos, jėgainės, nafta
Kokios kitos veiklos galimos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse? Koncepcijoje užsimenama, kad „perspektyvoje galima naftos gavybos plėtra“.
Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti elektros kabelį, kuris sujungtų Lietuvą su Lenkijos energetine sistema. Taip pat svarstoma galimybė Baltijos jūros dugnu tiesti naujus ryšių ir komunikacijų optinius kabelius.
Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.
Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.
Numatoma, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse atsiras vėjo elektrinių parkai ir jungtys su sausuma. Taip pat planuojami tinklai, kuriais Lietuva galėtų prisijungti prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo jėgainių tinklo.
Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus numatytos ir jūrinių žuvų auginimo fermų vietos.
Tikimasi, kad Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų intensyvės laivyba. Todėl bet koks pramonės žingsnis į Baltijos jūrą pirmiausia turės būti daromas tik įvertinus naujų laivybos koridorių išdėstymą.
Aplinkos viceministras Marius Narmontas viešai komentavo, kad „Lietuvos bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir neleis per daug užstatyti Baltijos jūros pakrantės“.
Tačiau pagal tai, kas yra išvardyta gali būti, kad pajūryje bus kalami ir poliai, ir vežamas betonas. Didžioji dalis jūroje numatytų objektų būtų statoma pritraukiant investicijas pagal valstybinius koncepcijos projektus.
Laivybos kelias iki Baltarusijos
Nors šalies bendrojo plano koncepcijoje užsimenama apie intensyvesnį galimą pramonės augimą Šventosios - Būtingės rajone, tačiau apie transporto jungtį dar nekalbama.
Bendrai užsiminta, kad turėtų būti stiprinama transporto, ypač geležinkelio jungtis su Klaipėdos uostu, o ateityje ir giliavandeniu uostu.
Itin daug vietos koncepcijoje skirta Lietuvos vidaus vandenų kelių vystymui. Numatoma, kad krovinių gabenimui Nemunu iš Klaipėdos į Kauną turėtų būti visiškai pritaikytas dabartinis vidaus vandenų kelias E41. Numatoma, kad turėtų būti statomi ir vidaus vandenų keleiviniai bei krovininiai uosteliai ir prieplaukos.
Svarstoma ir tai, kad iš Kauno kroviniams vidaus vandenimis gabenti turėtų būti jungtys su Jonava ir Kėdainiais. Svarstytina ir apie tarptautinių krovinių gabenimo maršrutą vidaus vandenimis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija su perspektyva, kad Baltarusiai įsirengs kelią Nemunu iki Gardino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas1
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką2
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai4
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...