Quantcast

Ar liks pinigų Klaipėdos jubiliejui?

2023-ieji jubiliejiniai bus ne tik Klaipėdai, kai bus minimas krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis, bet ir Vilniui, kuris itin brangiai ketina paminėti sostinės 700 metų gimtadienį. Tam jau nuspręsta skirti įspūdingą sumą iš valstybės biudžeto. Kiek pinigų bus numatyta Klaipėdos šventei, dar lig šiol neaišku.

Šventės biudžetas apstulbino

Tiek Vilniaus paminėjimo, tiek Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jubiliejinės datos sukaks 2023 m.

Jau paviešinta, kad Vilniui, pasitinkant 700-ąsias metines, sostinės savivaldybė didžiausius šventinius renginius planuoja 2023 m. sausio ir liepos mėnesiais.

Paskelbta, kad Vilniaus jubiliejui bus skirta 8,7 mln. eurų, pusė tos sumos skirs Vyriausybė, kitą dalį – sostinės savivaldybė.

Klaipėdoje gi krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginiai dar tik dėliojami, nežinoma, kiek tam reikės pinigų, tačiau neabejojama, kad su Vilniaus šventiniu biudžetu uostamiestis lygintis tikrai negalės.

Nors prie renginių, skirtų šiai datai, pasiryžę prisidėti ir užsienio lietuviai, finansinę paramą žada Vyriausybė.

Valstybinė sukakties reikšmė

Uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis ne kartą pabrėžė, kad Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas, tai yra visos valstybės reikalas.

Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, o Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Mero pavaduotojas A.Cesiulis ne kartą akcentavo, kad renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu.

Pasak A.Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

Pasiūlymų esą buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais.

Bėda – sutampančios datos

Kiek lėšų tam reikės, neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Tačiau konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

A.Cesiulio teigimu, kol kas neišsiaiškinta, kiek Vyriausybė tam duos pinigų, bet iki kito penktadienio savivaldybė tikisi pateikti priemonių planą, kurį turės įgyvendinti 2023 m. jubiliejui.

"Bėda ta, kad sutampa dvi svarbios datos – Vilniui ir Klaipėdai. Mes, aišku, didelių vilčių nededame, kad Vyriausybė skirs didelę sumą, bet, tikiuosi, valstybininkai supranta, kokią reikšmę Lietuvai turėjo Klaipėdos krašto prijungimas. Nors suprantu, kad Vilnius visada turės daugiau galimybių nei Klaipėda, vien todėl, kad tai yra sostinė, kad šalia yra Seimas ir Vyriausybė", – neslėpė A.Cesiulis.

Pagerbs nusipelniusiuosius kraštui

Nepaisant to, kiek pinigų bus skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, uostamiestyje rengiamasi atiduoti duoklę svarbiems šio įvykio dalyviams, kurių atminimo ženklų kol kas nėra.

"Įamžinta jau labai daug asmenybių, tarp jų – Tilžės Akto signatarų ir kitų nusipelniusiųjų. Tačiau dabar svarstome, kaip įamžinti Joną Budrį-Polovinską ir Martyną Jankų. Dėl M.Jankaus pagerbimo Klaipėdoje iniciatyvos mus pasiekia ir iš prezidentūros", – kalbėjo A.Cesiulis.

M.Jankus buvo aktyvus krašto visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas "Aušros" leidėjų.

Dar tarpukariu dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui, buvo pavadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

J.Budrys-Polovinskas buvo Klaipėdos sukilimo vadas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas.

Šių iškilių asmenybių atminimo ženklų Klaipėdoje kol kas nėra, todėl artėjant krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejui bus mėginama šią moralinę skolą grąžinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pastebėjimui

pastebėjimui portretas
Jau ankstesniuose postuose aiškiai parašyta: Klaipėdos kraštas NIEKADA nepriklausė nei Lietuvai, nei Rusijos imperijai. Klaipėda naujausios istorijos laikais visada buvo Prūsų ir lietuvininkų kraštas, kuriam nei Rusijos imperija, nei Lietuvos respublika iki 1923 metų neturėjo jokios įtakos. 1923 Lietuva, pasinaudodama susiklosčiusiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, aneksavo šią teritoriją ir prijungė prie Didžiosios Lietuvos.1939 metais III reichas pareikalavo Klaipėdos krašto, kaip buvusios Prūsijos teritorijos. Įdomu tai, kad vietiniai visai tam nesipriešino. 1945 Rusai "išvadavo" Klaipėdą, bet pamiršo išeiti. Taigi, visos "prijungimų" ir "atjungimų" geopolitinės datos Klaipėdos kraštui buvo gana liūdnos. Švęsti kaip ir mažai pagrindo :)

Klaipėdietė

Klaipėdietė portretas
Argi dar visus pinigelius nepavogė?

Klaipediškiams ar kam ten

Klaipediškiams ar kam ten portretas
Jai klaipediškiai plungiškiai telšiškiai rietaviškiai nori pakalbeti su Klaipediečiu mielai prašom kreiptis:)
VISI KOMENTARAI 14

Galerijos

Daugiau straipsnių