Quantcast

Ar Klaipėda yra Mažosios Lietuvos sostinė?

Nuo XIII a., kai Kalavijuočių ordinas užkariavo vakarinių baltų žemes, iki 1923 m. sausio 15 d. sukilimo Klaipėdos kraštas nebuvo Lietuvos dalimi, nors sąsajų su Lietuva turėjo.

Žemėlapyje – Lietuvos kraštas

Nepaisant to, yra istorinių šaltinių, kurie skelbia dalį dabartinio Kaliningrado srities žemių buvus lietuviškomis. 1753 m. žemėlapyje didžioji dalis dabartinės Kaliningrado srities žemių nurodyta  kaip "Land Litauen" (Lietuvos kraštas).

Laisvoji interneto enciklopedija "Vikipedija"  skelbia, kad tas kraštas buvo Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva, kurios didžiąją dalį gyventojų sudarė lietuvininkai. Pati Mažosios Lietuvos sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Minimos skalvių ir nandruvių gentys, kurios ir sudarė vietinių gyventojų – lietuvininkų pagrindą.

Mažosios Lietuvos kultūriniu ir administraciniu centru dažniausiai yra nurodoma Klaipėda, tačiau kartais kaip dar vienas centras yra minima ir Šilutė.

Istoriografijoje teigiama, kad Mažoji Lietuva susiformavo XVI a., kai apgyvendintose šiaurės rytinėse Prūsijos valdose dauguma gyventojų kalbėjo baltiškais dialektais ir dominavo lietuvių kalba. Tai leido tapatinti šią teritoriją su čia dominavusia gyventojų grupe.

Iliustracija: Prūsijos lietuviai Dancige 1744 m. išleistoje Teodoro Lepnerio knygoje "Der Preusche Littauer". "Lt.wikipedia.org" nuotr.

Mažosios Lietuvos pavadinimas XVI a. pirmą kartą fiksuotas Prūsijos kronikininkų Simono Grunau ir Luco Davido darbuose.

Patys lietuvininkai save dažniau vadino ne Mažosios Lietuvos gyventojais, o prūsų lietuviais, patį kraštą Prūsų Lietuva.

Mažosios Lietuvos pavadinimas ypač išpopuliarėjo XIX a. ir po Pirmojo pasaulinio karo. 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šis kraštas dažniau vadintas Mažąja Lietuva.

Dvejus metus buvo sostine

1923 m. prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas, kurį dažnai vadiname Mažąja Lietuva, tik dalis to, kas buvo su šiuo pavadinimu.

Nors 1753 m. žemėlapyje Prūsijos dalis ir nurodyta kaip Lietuvos kraštas, jos dalyje lietuvininkų skaičius buvo labai skirtingas. Nuo XVIII a. jų nuolat mažėjo, nes į kraštą atvykdavo vis daugiau vokiečių.

Kai 1701 m. kraštas pateko į Prūsijos karalystės sudėtį, Lietuvos pavadinimas joje dar kurį laiką dominavo. Kraštas vadintas ir Mažąja Lietuva, ir Prūsų Lietuva, o tankiausiai apgyvendinti buvo  Tilžė (dabar Sovetskas), Mėmelis (dabar Klaipėda) ir Lietuvos provincija.

Sąsajos: šis Vilniaus universiteto parengtas žemėlapis įrodo, kad Lietuvos etnografinių regionų ribos gerokai peržengia šiandieninės Lietuvos administracines ribas. "En.wikipedia.org" nuotr.

Kaip teigiama "Vikipedijoje", Mėmelis kurį laiką (1806–1807) netgi buvo Prūsijos karalystės sostine. Bet tai gali būti tapatinama su trumpalaikiu Prūsijos karaliaus gyvenimu šiame krašte. Šiaip Prūsijos karalystės sostinė nuo 1701 m. buvo Karaliaučius, nuo 1772 m. – Berlynas. Su Karaliaučiumi Mėmelis / Klaipėda turėjo konkurencinių nesutarimų. Naudodamasis dominuojančia sostinės padėtimi Karaliaučius netgi įtikindavo Prūsijos princus, kad Mėmelį reikia apkrauti papildomais mokesčiais, kurie mažintų jos jūrinės ekonomikos įtaką.

Aiškus ir stiprus Prūsijos karalystės dalies tapatinimas su Mažąja Lietuva išliko iki 1871 m., tada Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.

Administracinės ir etnografinės ribos

Žvilgtelėjus į 1753 m. žemėlapį, kuriame didžioji dalis dabartinės Kaliningrado srities žemių nurodytos  kaip "Land Litauen" (Lietuvos kraštas), pastebėsime, kad Klaipėda jame pristatyta kaip Memel, Karaliaučius, kaip Konigsberg, Šilutė kaip Heydekrug.

Tačiau yra ir lietuviškų pavadinimų – Nidden (Nida), Pillkoppen (Pilkopa, dabar Morskoje), Gumbinnen (Gumbinė, dabar – Gusevas), Tilsit (Tilžė) ir kiti.

XVIII, XIX ir net XX a. pradžioje Rytų Prūsijoje, pagal Prūsijos statistiką, gyveno nuo 100 iki 150 tūkst. žmonių, save laikiusių lietuviais. Jų būtų buvę daugiau, tačiau Lietuvos provincijos gyventojus Prūsijoje 1709–1711 m. išguldė didelis maras. Netektims kompensuoti iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Olandijos buvo pakviesti kolonistai. Mažiausiai jų apsigyveno Mėmelio ir Tilžės regionuose, todėl šiuose kraštuose dar išliko palyginti didelė dalis lietuvininkų.

Būtų buvę logiška ir suprantama, jei po 1923 m. sausio 15 d. sukilimo prie Lietuvos būtų buvęs prijungtas ir panašiai lietuviškas, kaip ir Klaipėda, Tilžės kraštas. To neįvyko – Lietuvos dalimi tapo tik dešinioji pagal Nemuną Mažosios Lietuvos dalis. Šiandien daug kur įvardijama, kad tai  Klaipėdos kraštas. Dalyje šaltinių minima, kad tai yra Mažoji Lietuva, nors toks terminas nėra visai tikslus – Mažosios Lietuvos ribos istoriškai buvo gerokai platesnės.

Kad ir kaip būtų buvę, šiandieninės Lietuvos dalis Mažoji Lietuva jokiu atveju nėra Žemaitija, kaip kas nors iš Lietuvos dalies į Rytus nuo Klaipėdos linkęs ją įvardyti. Lietuviška Mažoji Lietuva (angl.  Lithuania Minor) yra vienas iš Lietuvos etnografinių regionų, kaip Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ar Žemaitija (angl. Samogitia).

Oficialiuose šaltiniuose šiandieninės Mažosios Lietuvos kultūriniu ir administraciniu centru, tarsi regiono sostine, dažniausiai yra nurodoma Klaipėda. Tačiau kartais, pristatant Mažosios Lietuvos regioną, kaip dar vienas centras yra nurodoma ir Šilutė.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Žemo lygio čia diskusija, bet esu priverstas atsiliepti į "žydai - parazitai". Nežinau, ką ponas vadina žydais - ar tuos žydus, kuriuos pono bendraminčiai 1941 m. pakišo po velėna? Jei tuos, tai ponui turiu priminti, kas jie buvo. Pirmiausia, geri amatininkai - siuvėjai, laikrodininkai, fotografai ir pan. Ar ne kvaila amatininkus išvadinti parazitais? O kur dar išmanantys savo darbą žydai gydytojai, advokatai, pramonininkai, komersantai? Net ir tas žydelis, kuris iš kaimiečių, arkliuku atvažiavęs, supirkdavo skudurus ar kaulus, kaimui buvo labai naudingas, ir nė didžiausias mulkis jo parazitu nevadino...

Nezabitauskui

Nezabitauskui portretas
Gabalais išnarstys Ukrainą. Prieš tai išnaikino visus, kurie nedirba ir yra žydai, pusžydžiai, kas reiškia- parazitai ir idiotai. Nejaugi naujiena? Taip buvo, taip bus.

4

4 portretas
Svarbu kas yra ir kas gali būti. Istorija, tai jau kaip pasaka žmonėms, nieko ji jiems nereiškia. Gal dar anksčiau šį teritorija buvo dinozaurų sostinė, nors kolkas ką žmonės, ką dinozaurai turi vieną intelekto lygį, suėda vieni kitus, kad tik pats sotus būtų
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    5
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių