Internete ne pirmus metus plinta Varpų gatvėje Klaipėdoje užfiksuoti kraują stingdantys vaizdai, kuriuose jaunuolis atlieka salto ant daugiaaukščio namo stogo krašto. Tačiau jaunas klaipėdietis pripažįsta daugiau tokio "žygdarbio" nekartosiąs bei raginsiąs to nedaryti ir kitus.

Triukai gniaužia kvapą

Klaipėdos universitete sporto pedagogiką studijuojantis 19-metis Osvaldas Gedrimas yra ne tik geriausias šiemet šuolininkas su kartimi Lietuvoje, bet ir vienas iš nedaugelio uostamiestyje gyvenančių vadinamojo freeruningo meistrų.

Vaikinas aiškino, kad tai tokia sportinė veikla, kai stengiamasi nubėgti iš vienos vietos į kitą naudojant kaip įmanoma daugiau akrobatikos elementų.

Vasarą O.Gedrimą ir jo draugus galima pamatyti besitreniruojančius įvairiose uostamiesčio erdvėse, Palangoje, ne vienoje vietoje prie jūros.

Stebintieji jo pasirodymus neretai suabejoja, ar vaikinas turi kaulus. Atrodo, kad jis yra guminis, ir bet koks jo kūno kontaktas su sienomis, asfaltu, medžiais, laiptais, regis, jo nė kiek nežeidžia.

Šokdamas nuo garažo stogo Osvaldas kelis kartus apsisuka ore, darydamas salto, įveikia daugybę laiptų. Jo triukai primena cirko atristų pasirodymus, o neretai juos gerokai pranoksta.

Bet ir šie triukai nėra labiausiai stulbinantis dalykas, kurį geba pademonstruoti O.Gedrimas.

Prieš porą metų vaikinas užlipo ant 10 aukštų namo stogo ir ant jo krašto atliko kraują stingdantį salto, kurį įamžino vaizdo kamera.

Vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjo 4,7 tūkst. žmonių, gniaužia kvapą.

Ne ką mažiau šiurpą kelia O.Gedrimo draugo Domanto Tautkaus, gyvenančio Telšiuose, salto ant penkiaaukščio namo stogo.

Autoritetas žuvo nukritęs

D.Tautkus pasakojo žavėjęsis Sankt Peterburge gyvenusio vaikino meistriškumu. Šis buvo be galo lankstus ir stiprus, o jo atliekami triukai tapo postūmiu sekti net ir rizikingais bandymais.

"Pamačiau įrašus, kaip tai daro ant labai aukštų namų, jis lipdavo ir ant kranų. Tada ir pats panorau padaryti kai ką panašaus. Tas vaikinas man buvo didelis autoritetas. Norėjau pirmiausia įrodyti sau pačiam, kad ir aš taip galiu. Buvau pasirengęs, įveikęs baimę, ir padariau. O labai greitai po to sužinojau, kad tas vaikinas iš Sankt Peterburgo nesėkmingai "parkūrino" ant 15 aukštų namo stogo ir užsimušė nukritęs. Po to nusprendžiau, kad daugiau niekada nebandysiu nieko panašaus, nors žmonės žūsta ir eidami gatve", – pasakojo D.Tautkus.

Beje, dėl šio salto Domantas buvo kviečiamas į policiją. Pareigūnai taip pat pamatė įrašą ir klausinėjo tada dar nepilnametį vaikiną, ar kas nors jo nevertė taip rizikuoti gyvybe.

Visi nemalonumai su pareigūnais baigėsi tuo vienu pokalbiu.

Tiesa, vienintelis artimas D.Tautkaus žmogus – jį užauginusi močiutė – tąkart vos negavo infarkto.

Įspėja juo nesekti

O.Gedrimas atviravo, kad šokdamas ant dešimtaukščio namo krašto nejautė jokios baimės, tik po salto vaikinas suvokė, ką padaręs, kaip rizikavo savo gyvybe.

"Dar ir dabar sulaukiu komentarų. Vieni sako, jog aš nebijau mirti. Kai kas gyrė, bet buvo ir tokių, kurie šiurpo. Pats visada sakau, kad geriau taip judėti, negu girtauti ar vartoti narkotikus. Labai neigiamų atsiliepimų nesulaukiau. Mamos neturiu. Tėvas matė įrašą, apibarė, bet aš paaiškinau, kad darau tai dėl savęs ir man tai patinka. Jis jau nebetramdo manęs, patarė būti atsargiam, ir viskas. Tiesiog esu pats atsakingas už save", – tvirtino O.Gedrimas.

Šį pavasarį draugai nufilmavo jį darantį salto ant buvusio kino teatro "Jūratė ir Kastytis", buvo užlipęs ant kamino, ten tiesiog kabėjo.

Vaizdo įrašais, kuriuose O.Gedrimas užfiksuotas darantis įvairiausius triukus, vaikinas bando motyvuoti vaikus sportuoti.

Tačiau kaskart, prieš rodydamas šiurpius vaizdus, vaikinas perspėja net negalvoti apie galimybę juos pabandyti pakartoti.

"Nemokau vaikų laipioti stogais ir nepatariu jiems kartoti mano šuolių. Pats sakau, kad tai yra kvaila idėja, bet pats žinau, kad jei žmogus nusprendžia, jo niekas nesulaikys", – tikino vaikinas.

Jis moko vaikus užsiimti vadinamuoju parkūru, rengia treniruotes, tačiau apgailestauja, kad mūsų vasaros trumpos, o gauti sporto salę yra labai sunku.

Susilaužė pirštus

Vardydami "parkūro" (sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau), trikingo (šuoliai, akrobatiniai triukai) privalumus abu vaikinai teigia, kad pirmiausia toks sportas suteikia pasitikėjimo savimi, išlavina lankstumą, padeda įveikti baimę.

O.Gedrimui tokia veikla padėjo treniruojantis šokinėti su kartimi. Kai treneris pamatė, ką vaikinas moka, neuždraudė tobulintis pamėgtoje srityje, bet įspėjo pasisaugoti traumų prieš varžybas.

D.Tautkus atviravo ne kartą susilaužęs pirštus. Jo bendramintis ir bičiulis O.Gedrimas sunkesnių traumų išvengė, bet kartą buvo išnarinęs sąnarį, o šią vasarą gerokai susitrenkė nugarą, tačiau apsiėjo be medikų.

Abu vaikinai pradėjo treniruotis būdami paaugliai. Vienas pasakojo pradėjęs "parkūrinti", nes nuo mažens norėjo daryti ką nors "kieto".

Kitas pamatė vyresnius vaikinus, darančius įspūdingus salto, ir nusprendė, jog taip pat to nori išmokti.

"Pavojai tyko visada ir visur. Bet kuri sporto šaka gali lemti traumas, todėl negalima pasakyti, kad "parkūras" yra pavojingesnis. Aš tai darau tam, kad išreikščiau save, taip atsikratau blogos nuotaikos. Kad ir ką darau, nebijau mirti, man smagu šeimai parodyti, ką galiu", – atviravo O.Gedrimas, šeima vadindamas drauge sportuojančius bendraminčius.

Komentaras

Kęstutis Ridikas

Psichologas

Sportuojant išskiriamas adrenalinas pakelia gyvenimo tonusą, todėl žmogus nori patirti malonius išgyvenimus, kuriuos jau yra patyręs. Jeigu vaikas tai patiria nušokęs nuo trijų laiptelių, antrą kartą nušokus tas potyris bus mažesnis, o trečiąsyk – jokio. Todėl šoka nuo penkių. Kaskart norint patirti tą patį malonų susijaudinimą, reikia vis ekstremalesnių veiksmų. Tuo galima paaiškinti ir ekstremaliai besielgiančių jaunuolių vidinius išgyvenimus. Yra ir kitas malonumas – jausmai, kai kažkas juos stebi ir gėrisi. Todėl jie jaučiasi pakylėti tarp savo bendraamžių ir bendraminčių. Vargu ar po vieną jie šokinėtų. Į kalnus galima vienam kopti, o ekstremaliu sportu kaip "parkūras", riedučiai atsiranda socialinis aspektas ir, aišku, vidinis emocinis išgyvenimas. Vien dėl pasirodymo jie taip pat vargu ar taip stengtųsi ir rizikuotų. Manau, kad tas savo jėgų, savo galios pajautimas priverčia peržengti baimės ribą. Taip vystosi tam tikra priklausomybė, kuri gali atvesti ir prie tam tikrų grėsmių sveikatai ar net gyvybei. Todėl panašiai sportuojantys žmonės neretai susižaloja, kartais susiluošina, o retkarčiais ir žūva. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas jų yra pasmerktas, atvirkščiai, šie žmonės nori įveikti bet kokias kliūtis ir grėsmes. Kiekvienam – savos kliūtys: vieni žaidžia šaškėmis, kiti šokinėja ant stogų. Kalbant apie tokių vaikinų daromus vaizdo įrašus galima tikėtis, kad vienus šie vaizdai gali išgąsdinti ir paskatinti nesirinkti tokio sporto, o kiti gali pasielgti priešingai – paskatins pralenkti juos šiais gebėjimais. Pagalba tokiems žmonėms reikalinga tokiu atveju, jeigu jie niekuo daugiau gyvenime nesidomi, jei tai yra vienintelis jų interesas.