Ant marių kranto – Lygės apeigos

2019-09-21 23:09:00
Daiva Janauskaitė
Teksto dydis:
Spausdinti

Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.
Ant marių kranto – Lygės apeigos Vytauto Petriko nuotr.

Rudens lygiadienis gražiausias prie Kuršių marių. Tuo įsitikinę Drevernos, Priekulės, Klaipėdos žmonės jau ne pirmus metus rinkosi šios gamtos šventės ir Baltų vienybės dienos švęsti Drevernoje.

Prie marių temstant visų laukė vartai ir ritualas – sudeginti ugnyje saują gintaro dulkių bei mintyse sugalvojant slaptą norą.

Ant kranto, piliakalnį ar mistinį žvėrį primenančios medinės skulptūros fone, savo ugnis įžiebė jaunuoliai iš brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“.

Mistika alsuojantis ugnies spektaklis vertė aikčioti iš siaubo ir nuostabos. Meilė, karštis, kova, aistra – tokios mintys sukosi žiūrovų mintyse stebint įspūdingą pasirodymą, už kurio temo dangus, jame geso raudoni saulės gaisai, žiebėsi Juodkrantės žiburiai.

Sutemas krante pakeitė liepsnos, apėmusios didžiąją medžios skulptūrą. Nuo šiol dienos bus trumpesnės už naktis, saulė palieka mūsų kraštą užleisdama vietą tamsai.

Po ugnies šėlsmo marių krante didžiulis žmonių būrys patraukė į Drevernos kultūros centrą, kur laukta svečių iš Latvijos pasirodymo. Dieną jie koncertavo Klaipėdoje, laikrodžių muziejaus kiemelyje. Dainos, vėliau šokiai truko iki vėlaus vakaro.

Anksčiau, dar prieš apeigas prie marių, į šventę atvykę žmonės stebėjo Usėnų etnografinio teatro spektaklį, dainavo lietuviškas ir latviškas dainas.

Broliškos tautos, kaimynai ir giminės vis dažniau švenčia rudens Lygiadienį kartu.

Šiame straipsnyje: Kuršių marios lygiadienis Lygės apeigos dreverna

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 5

NAUJAUSI KOMENTARAI

E.

Sek, 2019-09-22 01:08

Tiesa, pamiršau paklausti, o kodėl akys uždengtos venecijietiškomis kaukėmis? Kažkokios pigios "vaidilutės" šiais laikais. Dvejais frontais "dirba" :)))

E.

Sek, 2019-09-22 00:51

Žinote, mano KŪLTURINGUMAS ir teisinės žinios (įgytos kalėjime) tikrai leidžia rutulioti diskusijas viešoje erdvėje. Mano manymu, ugnies garbinimas turėtų neapsiriboti tik pajūriais, kuriuose iš vis draustinas dalykas - ugnis, auto, rusai ir kitokie valstiečiai yra NORMA. Todėl, apart jūsų, balkone kuriu šašlykinę, kepu kepsnius, o likusiuose anglyse (angluose) garbinu perkūną. Nenusibezdėkite iš savo tariamo patrioraštingumo. Aš silpnas krikščionis, bet labai teisingas antipagonis. Tad bet kpokia laužų kūrenimo tradicija, kuri neįsipaišo į sausio įvykių kontekstą - tėra nusikalstamas oro teršimas. Taškas.

Įdomūs komentarai

Sek, 2019-09-22 00:35

Ar tamstas tik šiandienos dešros kainos domina? O žmonijos ir jos kultūros istorija - ne? Nesate žingeidūs? Ar gal galvojate, kad krikščionybė - jau paskutinis pasaulio pažinimo laiptelis? Tikėjimo raida sustojo? Aisčių tikėjimas nėra pagonybė, jie - gamtatikiai. Vienas iš pasaulinio masto žmonijos šviesuolių, Johanas Volfgangas Gėtė irgi buvo gamtatikis, tačiau iš jo niekas nesityčiojo! Gamtoje Kūrėjas nustatė SAVO tvarką, tautoms dovanojo po žinių kraitį, kiekvienai kitokį. Kai atėjo laikas, nedidelei daliai žmonijos Eurazijos pietuose davė krikščionybę. Šiaurės žmonėms nelaikė reikalingu ateiti ir liepti pereiti į krikščionybę. Tai buvo pietiečių žiauri, kruvinas piktnaudžiavimas, sukčiavimas, panaudojant religija pretekstu užgrobti ne tik Europos šiaurės žemes, bet ir kitas. Kad ir kaip buvę, kultūringas žmogus domisi žmonijos istorija, tarp jų ir tikėjimo, ne tik kultūros, karų, technologijų, rašto, kelionių ir t.t. istorija. Šis domėjimasis netrukdo likti kataliku.

VISI KOMENTARAI 5