Alergija nuo Lietuvos

Lietuvoje siekiama bet kokia kaina iš žmonių išmušti pasitikėjimą savo šalimi.

Tai prasidėjo dar nuo Sąjūdžio laikų. Šis judėjimas, atvedęs tautą į laisvę, buvo suplėšytas į gabalus ir paverstas pajuokos objektu su kirčiu antrajame žodžio skiemenyje.

Iš Sąjūdžio susikūrė daugelis partijų. Jos tuoj pat buvo suskaldytos, lyderiai sukompromituoti arba jie, pavargę nuo politinio purvo, pasitraukė nežinion.

Pagaliau žmonių viltis atgaivino Prezidento institucija. Atsirado tautos moralinis lyderis, kuris turėjo ypač didelį piliečių pasitikėjimą.

Tačiau ir ši institucija buvo apdergta ir aptapšnota žmogaus, kuris į šį postą prasibrovė borisovų pinigais ir juodųjų technologų patarimais.

Sunku patikėti, kad tas Lietuvos nuvainikavimas vyksta savaime. Kai nebėra jokių tabu. O piliečiams labiausiai rūpi, kokius apatinius nešioja lietuvaitė po tautiniais rūbais.

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Rusijos žvalgyba itin didžiuojasi dviem operacijomis. Pirma - Rolando Pakso prezidentinė rinkimų kampanija. Antra - Vytauto Landsbergio nupopuliarinimas.

Nereikia manyti, kad svetimos šalies žvalgyba diriguoja pas mus kiekvienai juodų technologijų operacijai. Nematomo fronto karių užduotis - perduoti į Lietuvos politinį gyvenimą purvinos kovos metodus.

Rusijoje įprasta per rinkimus krėsti konkurentams ypač kiauliškas šunybes.

Juodieji technologai pasikviečia į guberniją „bomžą“ su tokiu pat vardu ir pavarde, kaip ir nepageidautinas kandidatas į gubernatorius. Pavyzdžiui, Ivanas Ivanovas. Ir parašo straipsnį į vietinę spaudą, kad tas I.Ivanovas pastebėtas tvirkinant stačiatikių pradinės mokyklos berniukus.

Aišku, kandidato į gubernatorius štabas tuoj pradeda teisintis, kad tai tik pavardžių sutapimas. O kitai pusei to ir tereikia. Jie paleidžia į žiniasklaidą psichologų pamąstymų virtines apie tai, kad kaltas visada stengiasi paneigti savo kaltę, nes tai natūralu, žmogiška.

Tokią patirtį parsigabeno ir lietuviškos partijos bei kūrybiškai ją taiko.

Liberalcentristų tinklalapyje buvo nuoroda į puslapį Liberalų sąjūdžio, kuris pasisakė už gėjų, lesbiečių santuokas ir lengvų narkotikų bei prostitucijos legalizavimą.

Žinoma, niekas tame tinklalapyje neaiškino, kad šis Liberalų sąjūdis - ne Petro Auštrevičiaus ir Eugenijaus Gentvilo partija, o Artūro Zuoko užpatentuotas visuomeninės organizacijos pavadinimas.