Ketvirtadienį portale lankėsi vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius Valentinas Masalskis.

Maestro atsakė į skaitytojų klausimus apie savo kasdienybę, kūrybą, darbą su jaunaisiais aktoriais, atskleidė ateities planus.

Ar nevargina dėmesys gatvėje? Ar nuo to bėgate? Beje, sovietmečiu buvote labai populiarus buvusioje SSRS. Ar ten jus vis dar atpažįsta?

Ne, nevargina, nes manęs daugelis jau nebeatpažįsta, bėgti tikrai neturiu nuo ko. Tarybų sąjungoje buvau labai seniai, paskutinį kartą prieš 3 ar 4 metus filmavausi Maskvoje, tai tikrai niekas nepažino.

Kaip manote, kodėl dabartiniai lietuvių filmai tokie prasti. Juk taip puikiai suvaidinote „Raudonmedžio rojuje“. Žiūrėjau gal dešimt kartų, o gal ir daugiau, o šių dienų serialai...tik prasta užsienio filmų kopija.

Šių dienų serialai yra daugiau ne vaidybiniai filmai, o daugžodžiavimai, kažkas yra pasakęs gražiai - viduriavimas žodžiais. Jie tiek yra natūralūs, kad net neįdomūs. Tai yra „virtuviniai pokalbiai“, jie stokoja veiksmo, kino kultūros (kompozicijos, montažo, vaizdo), veiksmingumo.

Kinas tai nėra plepėjimas, tai nėra žodžiai. Kinas tai vaizdo kalba. Istorija pasakojama vaizdu. Tai yra „judantis paveikslas“. Ir jei kine nėra vaizdų, tai ne kinas. Šiandieniame lietuvių kine yra labai prasta vaidyba. O kino menas yra kvazirealybė, perdirbtas gyvenimas, kažkas labai išskirtinio.

Teko girdėti, kad labai daug skaitote. Ar mėgstate lietuvių literatūrą? Kas iš lietuvių poezijos labiausiai patinka? Iš prozos?

Skaitau tikrai nepakankamai. Mėgstu gerą literatūrą. Gerai pasakė Miltinis, kad reikia skaityti tik „viršūnėles“, visam kitam nėra laiko. Pritariu jam.

Iš lietuvių poezijos labiausiai patinka, Vytautas Mačernis, Bložė, Geda, jaunasis Rimvydas Stankevičius, Norvilas, Nastaravičius.

Išvardinkite keletą filmų, spektaklių, režisierių, aktorių, kurie jums paliko didžiausią įspaudą gyvenime. Ką laikote autoritetais savo profesijoje?

Kino režisieriai, kurie dabar mane žavi, grąžino tikėjimą menu. Tai korėjietis Kim Kiduk. Galima žiūrėti visus jo filmus. Labai džiugu, kad po trejų metų gėrimo jis grįžo vėl į meno kūrimą. Taip pat visi Hanekes filmai man yra išskirtiniai, aš iš jų visų mokausi.

Daug man davė gyvenime supratimo apie šią profesiją Jonas Vaitkus, Miltinis, Liubimovas, Efrosas.

Mano autoritetai - Stanislavskis, Grotovskis, Brukas, Mametas, Strazbergas.

Ypatingai profesijoje man dabar atvėrė akis P. Ekmanas. Jo knyga „Emocijos ir jausmai“ davė postūmį pedagogikai.

Gerbiamas ir mylimas Aktoriau, Jūsų kaip menininko kelias prasidėjo Kaune. Ar nejaučiate nostalgijos Kaunui, Kauno dramos teatrui, kolegoms?

Ne, nostalgijos nejaučiu. Dėl to, kad gyvenimas iškėlė kitus uždavinius ir aš paprasčiausiai juos vykdau. Turbūt negalima liūdėti buvusio laiko arba jo gedėti. Jeigu kyla nostalgija, iškyla sentimentai, ateina liūdesys, rieda ašaros dėl praėjusių laikų, tai man atrodo, kad tada tu dabar kažką darai neteisingai. Man ši diena eina kartu su praeitimi. Ir man praeitis, ateitis ir dabartis yra dabar. Tokios filosofijos aš laikausi. O dabar man yra gerai.

O pažadu, kad Kaune mane ir kitus aktorius matysite dažniau.

Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai? Ar ir toliau darbuositės Klaipėdoje? Gal yra planų padirbėti Rusijos ar kitose scenose, kaip tai daro kiti mūsų iškilūs teatro režisieriai?

Taip, toliau dirbsiu Klaipėdoje ir neplanuoju dirbti kur nors kitur, nes tam nėra laiko. Visos mano dienos ir naktys yra atiduotos Klaipėdai - Jaunimo teatrui ir universitetui. Kartais nuvažiuoju į Vilnių suvaidinti Nacionaliniame dramos teatre.

Artimiausi planai - Justo Tertelio pjesė „Sudie, idiotai“ premjera spalio mėnesį Klaipėdoje, spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje - Mindaugo Nastaravičiaus pjesė „Kita mokykla“, gruodžio pabaigoje - Levo Tolstojaus „Kreiserio sonata“ monospektaklis. Šituose darbuose dirbsiu kaip režisierius ir kaip aktorius.

Kokią vertingiausią gyvenimo pamoką išmokote? Koks įvykis buvo labiausiai dramatiškas jūsų gyvenime - gal ta žiauri avarija?

Pamokos neišmokau dar. Dar vis lankau gyvenimo mokyklą. Manau, kad kiekviena pamoka yra vertinga, nėra vienos vertingiausios.

Dramatiškų avarijų mano gyvenime buvo labai daug. Ir dvasinių, ir fizinių avarijų turėjau labai daug. Kažkokio ypatingo įvykio išskirti nenorėčiau.

Ar jūs vedęs? Turbūt nesate pats lengviausias žmogus buityje. O gal klystu?

Esu išsiskyręs. Tikriausiai neklystate, Marta, kad esu ne pats lengviausias žmogus buityje.

Nieko nepasakojate apie savo šeimą. Ar turite artimų žmonių?

Artimų žmonių yra begalės. Stengiuosi būti filantropas, mylėti žmones. Apie šeimą papasakoti kaip ir apie sutiktus žmones arba draugus visko negali, o jeigu negali visko, tai geriau likti...

Durnas klausimas, bet... gal sutiksite papasakot. Domiuosi teatru, menais. Girdėjau ne vieną linksmą, įdomų nutikimą, susijusį su jumis, ypač, kai gyvenote, kaip čia pasakius, bohemiškiau. Ar teisybė, kad sykį kelyje suvaidinote vaidmenį, kad išvengtumėte policijos baudos. Sako, padarėte tai taip įtikinamai, kad pareigūnai ne tik nenubaudė, bet dar ir namo parlydėjo..

Gal tos istorijos ir nutiko, gal kas nors ir sugalvojo jas. Nežinau. Kartais man kas nors primena kokią istoriją ir aš nustembu, kad tai atsitiko su manimi. Ir man atrodo kartais, kad mano gyvenimas yra sapnas. Arba aš esu kažkieno sapnas. Turbūt tikras aš būnu tik tada, kai miegu.

Ką mėgstate valgyti? O gal mėgstate pats gaminti? Koks mėgstamiausias Jūsų gėrimas?

Mėgstu mėsą. Labai mėgstu gaminti, ilsiuosi tai darydamas. Jei norite, galiu net receptų pasakyti. Šiandien, pavyzdžiui, pietums ruošiau veršienos išpjovą, šaltibarščius su grietinėle, rūkytą lašišą su graikiškom salotom.

Keturiolika metų negeriu alkoholio. Mėgstamiausias gėrimas - vanduo.

Koks metų laikas Jums gražiausias?

Visi metų laikai yra savotiškai gražūs. Pavasaris man yra atgimimas, vasara - pasiruošimas darbui, susikaupimas, ruduo - brandus darbas. Ir žiema labai darbinga. Žiema ir ruduo man labai darbingi, dėl to labai gražūs.

Visus atsakymus į klausimus galite skaityti čia:

Vizitinė kortelė

Gimė 1954 m. balandžio 11 d. Kaune.

1972–1976 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, Aktorinio meistriškumo katedroje; įgijo aktoriaus specialybę. 1976–1992 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. Nuo 1992 m. – laisvas menininkas: stato spektaklius, vaidina spektakliuose, filmuojasi. 1993 – su bendraminčiais įkūrė studiją „Menas į šoną“ (gyvavo iki 1995). 1995 m. įkūrė „Menų sambūrį“ (gyvavo iki 2000 m.). Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis režisavo Šekspyrą, Dostojevskį. Šiame teatre atliko ne vieną vaidmenį, o per beveik 30 kūrybinės veiklos metų jis sukūrė apie 100 vaidmenų teatre ir kine, nusifilmavo šalies ir užsienio (Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir kt.) vaidybinėse juostose. Aktorius yra dirbęs kone su visais žymiausiais Lietuvos kino režisieriais: Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Algimantu Puipa, Šarūnu Bartu ir kitais. Valentinas Masalskis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – „Kristoforą“ ir Lietuvos nacionalinę premiją; Rusijoje vykusiame Smolensko tarptautiniame kino festivalyje „Naujasis kinas. XXI a.“ pelnė apdovanojimą už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį filme „Dievų miškas“.

Šaltinis: Wikipedia