- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didesnė dalis Klaipėdos žvejų, kuriems atstovauja trys asociacijos, šalies Prezidentui ir premjerui apskundė Žemės ūkio ministeriją dėl neveiklumo.
Įstrigo kompensavimo taisyklės
Dėl pavasarį buvusio karantino Lietuvos žuvininkystės sektorius, kaip ir kitos Lietuvos verslo sritys patyrė sunkumų – jūroje sumažėjo žvejybos dienų skaičius, krito apyvartos, parduodamų žuvų kainos.
Dėl „Covid-19“ Europos Parlamentas už laikiną žvejybos sustabdymą leido iš Žuvininkystės paramos fondo žvejams mokėti kompensacijas. Žuvininkystę reguliuojančios institucijos savo šalyse turėjo koreguoti paramos programas, sukurti taisykles, kaip bus mokamos kompensacijos.
„Tiek atviroje Baltijos jūroje, tiek jūros priekrantėje, tiek vidaus vandenyse žvejojantys žvejai neturi galimybių pasinaudoti parama, nes neturi patvirtintų paramos taisyklių už laikiną žvejybos sustabdymą dėl „Covid-19“, – teigiama skunde šalies vadovams.
Kol kas jie net negali teikti dokumentų paramai gauti. Kitose Europos Sąjungos šalyse kompensacijos žvejams mokamos – jas jau gavo Latvijos žvejai.
Dialogas tik imituojamas?
Tai ne vieninteliai pinigai, kurie aplenkia Lietuvos žvejus. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu šiemet nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Baltijos jūroje buvo uždrausta vykdyti bet kokią verslinę žvejybą. Dėl laikino žvejybos nutraukimo taip pat numatytos kompensacijos.
Tačiau Lietuvos žvejai ir jų negavo – dėl tos pačios priežasties, kad iki šiol nėra parengtos žvejybos paramos taisyklės. Kaip dėl „Covid-19“ išmokų, taip ir dėl laikino žvejybos nutraukimo žemės ūkio ministro įsakymu buvo sukurta keletas darbo grupių, vyko keli posėdžiai.
„Susidaro toks vaizdas, kad tik imituojamas dialogas su žvejais – socialiniais partneriais, tačiau jokių realių problemų sprendimų nėra“, – skunde teigia žvejų asociacijų atstovai.
Žvejai mano, kad ministerija gal ir sąmoningai neteikia kompensavimo taisyklių, nes tikimasi, kad didesnė dalis žvejybos įmonių žlugs ir jiems nebereikės nieko mokėti, – tokios neva esančios ministerijos „patarėjų“ iš šalies prognozės.
Ilgai analizuoja Prezidento veto
Žvejai netgi išreiškė nuomonę, kad Žemės ūkio ministerijoje vyksta negražūs dalykai.
Ministerijos vadovybė neatsižvelgianti į ilgamečių kompetentingų žuvininkystės specialistų siūlymus, socialinių partnerių nuomonę ruošiant su žuvininkyste susijusius teisės aktus.
„Ministerijos žuvininkystės specialistai patiria spaudimą, dalis jau išėjo arba ruošiasi išeiti“, – teigiama skunde.
Žvejai įžvelgia ir galimą protekciją tiek Žemės ūkio ministerijoje, tiek Seimo Kaimo reikalų komitete.
Tam peno davė ir Seime priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios, manoma, naudingos vienai žvejybos verslo grupei. Priimant pataisas buvo atmesta ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl galimų korupcinių schemų, kurias gali sukurti įstatymo pataisos. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į Seimo Teisės departamento pastabas.
Prezidentas Gitanas Nausėda minėto Žuvininkystės įstatymo pataisų priėmimą dar liepos 16 d. yra vetavęs.
Veto buvo pastebėta, kad įstatymu būtų sudaryta galimybė „nemokamai gautą teisę į valstybės turtą, žvejybos galimybes parduoti kitiems ūkio subjektams ir taip pelnytis valstybės sąskaita“.
„Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina atsakingo ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo, sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą“, – padaryta išvada Prezidento veto.
Iki šiol tas Prezidento veto Seime nei priimtas, nei atmestas – lyg ir kuriami kažkokie pakeitimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...