- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdiečiams dabar nepasiekiamame Šauklių riedulyne-kadagyne, kur ne vienerius metus aptvertoje teritorijoje gyvena egzotiški muflonai, pokši šūviai. Medžiotojai bandė išnaikinti šernus ir lapes. Taip aptvaro šeimininkai siekė taisyti savo pačių klaidas, dėl kurių sunyko muflonų banda.
Apkaltino medžiotojus
Prieš penkerius metus Salantų regioninio parko darbuotojai Šauklių riedulyne-kadagyne tvora atitvėrė 40 ha plotą ir jame apgyvendino 20 muflonų.
Šie egzotiški gyvūnai turėjo nurupšnoti žolę ir atželiančius krūmus. Gyvūnai įsigyti ES lėšomis, o jų pirkimas ir aptvaro priežiūra įvardyti projektu, kurio tikslas – atkurti ir išsaugoti europinės svarbos kadagynų, viržynų bei pievų buveines.
Mano manymu, tai neatsakingas požiūris į tarptautinį projektą.
Labai greitai vietos gyventojai pamatė, kad po tvoromis laukiniai žvėrys išsikasė landas, o jų pėdos rodė, jog į aptvarą ir iš jo laisvai patenka ne tik lapės, bet ir šernai. Aplink tvorą vyrai matydavo paliktus vilkų pėdsakus, o kai kuriose vietose tvora buvo išdraskyta stambių miško žvėrių ragais.
Prieš trejus metus Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus aiškino apie pasibaisėtiną vietos medžiotojų poelgį, esą jie nušovė tris stipriausius ir gražiausius muflonų patinus, mat būtent tiek jų pasigesta aptvare. Esą vienas jų buvo atgabentas iš Čekijos, jo kaina siekusi apie tūkstantį eurų.
Tačiau pareigūnai tyrimą nutraukė konstatavę, kad gyvūnas nebuvo nušautas.
Matė muflonus laisvėje
Parko darbuotojai du kartus per metus pranešdavo apie aptvare laikomų muflonų bandos dydį. Pasak šių ataskaitų, nuo 2016 m. banda tik augo.
Nors prarado tris patinus, parko darbuotojai vis suskaičiuodavo nuo 21 iki 30 muflonų.
Šiuos gyvūnus darbuotojai vaizdo stebėjimo kameromis skaičiuodavo prie šėryklų.
Tuo metu medžiotojai, užgniaužę nuoskaudą dėl M.Šečkaus kaltinimų, stebėjo žiemą laisvai pamiškėje lakstančius muflonus.
Kadangi mūsų kraštuose laisvėje šie gyvūnai negyvena, buvo aišku, kad jie pabėgo iš prastai prižiūrimo aptvaro. Tuo pačiu metu netoli aptvaro medžiotojai vis užfiksuodavo vilkų pėdsakų.
Praėjusių metų žiemą vos už kelių metrų nuo aptvaro vilkai sudraskė vieną mufloną. Plėšrūnų pėdsakai rodė, kad dėl grobio jie nubėgo 12 km.
Tačiau parko darbuotojai apie pabėgusius muflonus neinformavo nei savo valdžios, nei vietos medžiotojų.
Nustatė nusižengimų
Pernai gruodžio pradžioje dienraštis „Klaipėda“ apie tai paskelbė, ši medžiotojų informacija pasiekė ir Aplinkos apsaugos departamentą.
Vėliau gauta informacija, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovybė nusiuntė savo institucijos atstovą įvertinti muflonų aptvaro būklę ir atlikti buveinės patikrą.
Po patikros Salantų regioninio parko direkcijos vadovas M.Šečkus buvo paprašytas pateikti paaiškinimus ir dokumentus apie galimą dalies muflonų pabėgimą.
Vėliau dėl direkcijos vadovo buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vasario pradžioje jis baigtas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė laiške dienraščiui „Klaipėda“ aiškino, kad tarnybinio patikrinimo rezultatų pranešti negali, esą taip saugomi asmens duomenys. Tik po pokalbio telefonu patvirtinta, kad per patikrinimą nustatyta nusižengimų.
Tapo valstybės nuosavybe
Kalbinamas žurnalistų M.Šečkus patvirtino, kad laukiniai žvėrys patenka į aptvertą teritoriją. Esą šioje teritorijoje saugomi ne kas kitas, o rieduliai, todėl giliau įkasti aptvaro nėra galimybės.
M.Šečkus pripažino, kad šią žiemą aptvare liko tik aštuoni muflonai.
Įdomus pabėgusių muflonų likimas. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas paaiškino, kad iš aptvaro pabėgę ir per mėnesį į jį negrąžinti gyvūnai tampa valstybės nuosavybe ir gali būti sumedžioti, nes jie yra invaziniai gyvūnai.
Taip brangiai už ES pinigus nupirkti ir misiją palaikyti riedulyne saugotiną augaliją turėję gyvūnai tapo valstybės nuosavybe, kurią galima nušauti medžioklės metu.
Šalia riedulyno medžioklės plotus turinčio medžiotojų būrelio „Aitra“ vadovas Vidmantas Doleba tikino, kad jo vadovaujami vyrai nesumedžiojo nė vieno muflono.
Kiti medžiotojai pasakojo kolegas įspėdavę, kad tai pabėgę iš aptvaro gyvūnai.
Šaudė į šernus
Šių metų pradžioje, kai gausiai pasnigo, M.Šečkui teko nulenkti galvą prieš medžiotojus ir kviesti į medžioklę aptvare. Taip norėta iš aptverto ploto išguiti šernus ir lapes, kurie muflonams pavojingi.
Vietos žmonės negalėjo atsistebėti girdėdami šūvių garsus muflonynu vadinamame plote.
Per du savaitgalius trukusias medžiokles pavyko nušauti vieną šerną. Kiti, matyt, išlindo pro pačių išraustas landas po tvoromis ir pabėgo į mišką.
„Tai pirmas atvejis, kai medžioti teko aptvare. Aptvertoje teritorijoje gyvenantys gyvūnai prilyginami naminiams. Parko direktoriui pritrūko ūkiškumo. Tikras ūkininkas dažnai apžiūrėtų teritoriją ir susivoktų, kad tvora įrengta netinkamai. Mano manymu, tai neatsakingas požiūris į tarptautinį projektą“, – neslėpė savo nuomonės medžiotojų būrelio vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Šį savaitgalį didžiosios atliekos bus surenkamos šiaurinėje Klaipėdos dalyje
Tęsiamas didžiųjų atliekų surinkimas iš Klaipėdos miesto gyventojų kiemų. ...
-
Uostamiestyje sugrąžins senuosius gatvių pavadinimus?15
Klaipėdos savivaldybė dar laukia oficialaus sprendimo iš vadinamosios desovietizacijos komisijos, kuri jau patvirtino savo išvadas dėl šalintinų sovietinių ženklų uostamiestyje. Turės būti nuimta memorialinė lenta Antanui Venclov...
-
Klaipėda dar kartą paskelbė Atgimimo aikštės atnaujinimo konkursą7
Atgimimo aikštės Klaipėdos centre rekonstrukcijos konkursas šią savaitę paskelbtas antrą kartą – pirmasis nutrauktas sulaukus dalyvių pastabų ir nutarus keisti jo sąlygas. ...
-
Paskutinė valia įvykdyta: Klaipėdoje perlaidoti J. Budrio ir jo žmonos palaikai10
Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetį vainikavo sukilimo organizatoriaus, diplomato Jono Polovinsko Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimas Klaipėdoje. Kažkada turėjusių vilties atgulti b...
-
Per lygiadienį Juodkrantėje bus sudegintos nendrių skulptūros, ugnis liepsnos ir Vilniuje1
Pasitinkant lygiadienį Juodkrantėje penktadienio vakarą bus sudegintos pavasarį menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, Vilniuje vyks ugnies ir šviesų renginys. ...
-
Nemaloniems kvapams suvaldyti „Klaipėdos vanduo“ diegia inovatyvias technologijas5
AB „Klaipėdos vanduo“ siekia užkirsti kelią nemaloniems kvapams sklisti. Šiam tikslui įgyvendinti pastaraisiais metais į modernios įrangos įsigijimą buvo investuota daugiau nei pusė milijono eurų. Ateityje bendrovė ir toliau taiky...
-
Dviračių laikyklos skatina keisti keliavimo įpročius3
Dviračių laikyklomis vadinami nameliai Rumpiškės kvartale moko klaipėdiečius ne tik tvarkingai dalintis visiems gyventojams skirtomis patalpomis. Naudodamiesi jais kvartalo gyventojai išgyvena ir bendruomeniškumo pamokas. ...
-
Lenktynės Taikos prospekte: greičiausiai atvažiavo autobusu2
Pagrindinę miesto gatvę, kartais vadinamą Klaipėdos stuburu, įveikti galima keliais būdais. Kuris greičiausias? Tai vakar siekta išsiaiškinti žaismingų, bet kartu rimtų lenktynių metu, keliaujant Taikos prospektu skirtingais judėjimo ...
-
Prasidėjo kelio Plungė–Vėžaičiai remontas4
Vairuotojai turėtų būti atidesni važiuodami pro Vėžaičius į Plungę. Dalis asfalto dangos jau nuimta, kelininkai ruošiasi asfaltuoti keturių kilometrų ruožą, eismą riboja šviesoforai. ...