Nuotekų valymas – ekologinis procesas

Į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valyklą Dumpiuose suteka centralizuotais tinklais surenkamos nuotekos iš Klaipėdos, Gargždų ir Priekulės gyventojų bei pramonės įmonių.

Naudojant mechaninius ir biologinius valymo metodus iš nuotekų atskiriamas dumblas, kuris yra supūdomas ir išdžiovinamas, o nuskaidrintas vanduo išvalomas iki 98 proc. švarumo ir išleidžiamas į Kuršių marias.

„Kol neveikė Dumpių nuotekų valykla, į Baltijos jūrą patekdavo pusiau apvalytos miesto buitinės ir pramoninės nuotekos“, – aiškino Algirdas Špučys, laikinasis bendrovės generalinis direktorius.

Iki 2009 m. būtent bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atviroje aikštelėje sandėliuojamas pūvantis dumblas buvo didžiausias smarvės šaltinis.

Tačiau pradėjus dumblą pūdyti uždaruose rezervuaruose, jo nemalonus kvapas į aplinką beveik nebesklinda.

„Svarbiausias mūsų nuotekų valyklos uždavinys, kad žmogaus kasdienėje veikloje susidarę teršalai būtų išvalomi ir nepatektų į gamtą. Tai pasiekti mums pavyko. Tačiau visuomenė jau kelia kitus reikalavimus. Pastaraisiais metais iššūkiu tapo kvapų suvaldymas“, – sakė A.Špučys.

Problema – suminė tarša 

Pernai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorija Dumpiuose atliko kvapo koncentracijos sklaidos modeliavimą. 

Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad leistinų 8 europinių kvapo vienetų izolinija ne tik kad neišeina iš nustatytų AB „Klaipėdos vanduo“ valyklos sanitarinės 500 metrų apsaugos zonos ribų, bet netgi nesiekia jos.

„Higienos normos neviršijamos, bet, sumuojant taršą kartu su kitomis Dumpiuose veikiančiomis  įmonėmis, prisidedame prie bendro fono ir aplinkinėms gyvenvietėms bei pietinei Klaipėdos daliai sukeliame diskomfortą. Todėl šiemet vėl investuojame į valyklos modernizaciją ir siekiame mažinti nemalonių kvapų sklaidą“, – teigė laikinasis bendrovės vadovas.

Pasak A.Špučio, kvapų emisijos į aplinką sumažinimui  „Klaipėdos vanduo“ savo lėšomis parengė projektą ir dar šiais metais uždengs tris gravitacinius dumblo tankintuvus, sumontuos juose oro surinkimo bei valymo sistemą, kurią prijungs prie veikiančių oro valymo įrenginių.

Darbai prasidės spalio mėnesį, jiems skirtas 120 tūkst. eurų finansavimas.

„Dar viena planuojama priemonė – smėliagaudžių ir pirminių radialinių nusodintuvų uždengimas. Bet šita priemonė kur kas brangesnė, gali kainuoti 5–6 mln. eurų“, – aiškino A. Špučys.

Tokia investicija neišvengiamai padidintų paslaugų kainas visiems „Klaipėdos vandens“ klientams, tad bendrovė ieško kitų finansavimo šaltinių ar subsidijavimo galimybių.

Greta vykdomų projektų bendrovės atstovai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dairosi pačių pažangiausių technologijų ar techninių sprendinių intensyviems kvapams pažaboti.

Nagrinėjami ir analizuojami visi įmanomi nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo grandies technologinio proceso tobulinimo variantai, kad kuo greičiau ir efektyviau būtų neutralizuoti nemalonūs kvapai.

AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos  kvapams mažinti:

2009 m. pastatyti uždaro tipo dumblo pūdymo įrenginiai. Po pūdymo proceso gaunamas mažiau „kvapus“ dumblas. Projekto kaina 13,9 mln. eurų.

2013 m. pastatyti dumblo džiovinimo įrenginiai. Dumblo džiovinimo metu susidaręs išeinantis oras apvalomas nuo nemalonų kvapą sukeliančių medžiagų, o galutiniam kvapų pašalinimui naudojamas biofiltras. Investuota 6,66 mln. eurų.

2015 m. įrengta nuotekų valyklos nuotekų pritekėjimo kameros ventiliacinė sistema ir sumontuotas oro valymo įrenginys (biologinis filtras). Projekto vertė – 0,14  mln. eurų.

2017 m. nuotekų priėmimo pastate papildomai sumontuota automatinė dezinfekavimo ir kvapų neutralizavimo ozonu sistema.

2017–2018 m. įgyvendintos papildomos priemonės: pakeista 20 metų senumo įranga, atliktas oro tiekimo sistemos modernizavimas. Projekto vertė – 0, 41 mln. eurų.

2019 m. ruošiamasi uždengti 3 gravitacinius tankintuvus. Projekto kaina – 0,12 mln. eurų.