5,6 mln. eurų žalos Kuršių nerijai byla: urėdija ir parkas nedavė leidimų pilti asfaltą

„Turėjo būti parengiama labai rimta projektinė medžiaga, poveikis aplinkai įvertintas. Sunkiai, ko gero, būtų mūsų institucija derinus, nebent kaip laikiną variantą, kuris nepasiektų grunto, būtų galimas utilizuoti“, – šią savaitę teisme sakė A. Feser.

Klaipėdos apygardos teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.

Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai.

Bylos duomenimis, dėl šių atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.

Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.

Sužinojo iš socialinių tinklų

A. Feser teisme teigė 2020 metų birželį šią informaciją sužinojusi, kai feisbuke pasipiktinę gyventojai pasidalijo nuotraukomis su vykdomais darbais – susmulkintas asfaltas buvo užpiltas ant miško kelio suformuojant 2,5-3 metrų pločio kelią Nidoje, o vėliau paaiškėjo – ir Juodkrantėje bei Pervalkoje. Apie tai netrukus buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėjęs tyrimą.

„Tai buvo visiškai naujiena mūsų institucijai. Žinau tą keliuką, mėgiama pasivaikščiojimų vieta, veda iki rezervato. Atėjus pamačiau didžiulius kiekius asfalto“, – kalbėjo vadovė.

A. Feser teigė, jog tikėjosi, kad atlikus Nidos Taikos gatvės rekonstrukciją bus imtasi visų priemonių „visa tai sutvarkyti“, apie tai kalbėjusi ir su savivaldybe, tačiau frezuotas asfaltas taip ir liko. Didelius asfalto gabalus teigė pati išnešusi maišais, kad šie netrukdytų pėstiesiems ir dviratininkams.

Teisme buvo pagarsinta bylos medžiagoje nugulusi informacija, kad dar 2020 metų birželį A. Feser dėl susidariusios situacijos skambino Neringos savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Šakaliui. Šis esą paaiškino, kad „reikėjo greit daryti apvažiavimą per miško kelius Nidoje dėl rekonstruojamos Taikos gatvės“. E. Šakalys esą patikino, kad keliukai užpilti laikinai ir viskas bus sutvarkyta.

„Iš pokalbio supratau, kad jis apie tai žinojo, su jo žinia buvo daroma, tačiau nežinau, kas davė nurodymą išversti asfaltą ant miško kelių“, – pagarsinta teisme.

Numatyta, kad artimiausiuose posėdžiuose turėtų liudyti ir Neringos savivaldybės valdžia – miesto meras Darius Jasaitis bei E. Šakalys.

Anot E. Feser išpilant smulkintą asfaltą jautrioje Neringos teritorijoje buvo padaryta žala kraštovaizdžiui.

„Mes labai vertiname kuo natūralesnį kraštovaizdį, siekiame, kad vyrautų harmonija ir absoliučiai būtini techniniai elementai turi būti kuo mažiau matomi, turėtų kuo mažesnį vizualinį poveikį. Keliukas iki šiol buvo apaugęs žole, užteko tvirtesnių vėžių, šviesesnės spalvos, sudarė harmoningą vaizdą. Po šio įvykio tas vaizdas labai pasikeitė“, – teisme kalbėjo parko vadovė.

Kalbas girdėjo, bet prašymų negavo

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis teisme taip pat teigė, kad institucija, kaip Neringos miškų valdytoja, nebuvo gavusi oficialaus kreipimosi „kažkur kažką pilti“. 

„Pačioj pradžioj išpylimo matėsi įvairios frakcijos asfalto luitų, buvo ir gabalų pamėtyta, tiesiog mes tuos visus gabalus turėjom į kelkraštį patraukti, kad nekeltų pavojaus dviratininkams“, – sakė T. Zaleckis, akcentavęs, jog vieta, kur išpiltos asfalto atliekos, nėra kelias.

„Žinome, kas yra Kuršių nerija – UNESCO teritorija, įvairių buveinių, su rekreacinio pobūdžio takais, natūralaus grunto takais, jie naudoti stebėsenai, monitoringui, ne intensyviai pramonei“, – teigė urėdijos vadovas.

Anot jo, siekiant riboti judėjimą Neringoje miško takuose įrengti užtvarai, raktus nuo jų turi kelios atsakingos institucijos. Minėtoje vietoje toks užtvaras taip pat yra įrengtas, tačiau kas jį atrakino prieš pilant smulkintą asfaltą T. Zaleckis teigė negalintis atsakyti.

Jo teigimu, tokiems darbams atlikti visų pirma turėjo būti parengtas projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Saugomoje teritorijoje įstatymai reikalauja atlikti ir Poveikio aplinkai vertinimą, tačiau jokių dokumentų urėdija negavo.

T. Zaleckis patvirtino, jog vykdant Taikos gatvės rekonstrukciją kalbėjosi su meru D. Jasaičiu, jog gali prireikti daryti apvažiavimus per miško kelius.

„Pasakiau, kad jei yra poreikis, administracija lai kreipiasi į miškų urėdiją raštu. Aš žinojau, kad projektas paruoštas Taikos gatvės remontui, apie aplinkinius apvažiavimus niekas nebuvo derinta“, – teigė jis.

Paaiškėjus, kad šis kelias atsirado, urėdas teigė iš administracijos girdėjęs, jog „jei reikės, savivaldybė šį asfaltą išveš“.

Anot T. Zaleckio, šiuo metu ant tako užkritę spygliai, kitos sąnašos. Nors urėdijai žalos nėra padaryta, tačiau rekreacinei zonai padaryta vizualinė tarša.