Uostamiesčio Meno kieme veikia keturių kūrėjų ekspozicija

  • Teksto dydis:

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kiemo dirbtuvių languose pristatomos keturių menininkų – KKKC meno rezidentų Irmos Leščinskaitės, Tomos Šlimaitės, Žanetos Jasaitytės-Bessonovos ir Juozapo Kalniaus – kūrybos parodos.

Pažinties su menu galimybė

Karantino gniaužtams palengva laisvėjant ir miestiečiams grįžtant į gatves, KKKC kviečia plėsti pasivaikščiojimų trajektorijas ir užsukti į Meno kiemą. Šiai patraukliai erdvei pridėtinės vertės suteikia ne tik vieno iš svarbiausių Klaipėdos senamiesčio kultūros paveldo objektų – fachverko pastatų komplekso – rekonstrukcija, bet ir neįpareigojančios pažinties su menu galimybė.

Pasak KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus, Meno kiemo dirbtuvėse šiuo metu pristatomi keturių klaipėdiečių – Ž.Jasaitytės-Bessonovos, J.Kalniaus, I.Leščinskaitės ir T,Šlimaitės-Bubelienės – kūrybiniai eksperimentai, lydėję autorius visą jų rezidavimo laikotarpį. „Įprastai meno rezidentai padeda KKKC įgyvendinti edukacines veiklas. Tačiau karantino metu jie turėjo galimybę daugiau laiko skirti naujoms idėjoms įgyvendinti, apmąstyti būsimas parodas ir perkratyti seną archyvą. T. Šlimaitės-Bubelienės ir J. Kalniaus darbai yra sukurti specifinėmis technikomis. Deja, jiems kenkia saulės spinduliai, todėl bus eksponuojami tik dvi savaites. I. Leščinskaitė ir Ž. Jasaitytė savo kūrybą eksponuos iki birželio vidurio“, – nepraleisti parodų skatino direktorius.

I. Leščinskaitės „Abstraktūs mikropasauliai“

Tapytoja I. Leščinskaitė savo projektu „Abstraktūs mikropasauliai“ siekia atkreipti dėmesį į visuomenės gyvenime vyraujančias aktualijas: gamtinės gyvenamosios aplinkos, kultūros tradicijų, harmoningų asmeninių ir socialinių žmonių santykių išsaugojimą; akcentuojamas žmogaus santykis su gamtos ir kultūros pasauliu bei pačiu savimi, a priori teigiant, kad kiekvienas yra gana kūrybingas, kad galėtų tokį santykį užmegzti ir puoselėti. Autorė taip pat pabrėžia pagarbą klasikinei tapybai, vaizduojamų kultūrinių objektų ar istorinių asmenų realijų reikšmę, siekiant jas naujai įprasminti, priartinti bei padaryti suprantamas šiuolaikiniam žiūrovui. Taip darbuose kuriami mikropasauliai, kuriuose išsikristalizuoja naujos abstrakcijos kategorijos.

I. Leščinskaitė (gim. 1970 m.) Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, įgijo meno bakalauro, magistro bei meno licenciato laipsnius. 1996 m. stažavosi Austrijoje pas menininkus Nancy Spero ir Leon Golub. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, VDA Klaipėdos fakulteto docentė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Autorė yra surengusi 31 personalinę parodą, dalyvavo 104 bendrose tapybos darbų parodose, meniniuose projektuose: Lietuvoje, Austrijoje, JAV, Italijoje, Rusijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Kazachstane,

Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Menininkei buvo skirtos G. Soroso, Kunstlerhaus Lukas, LR Kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės meno stipendijos.

T. Šlimaitės „Nežemiški vaikai pajūryje“

Naujausias T. Šlimaitės grafikos ciklas „Nežemiški vaikai pajūryje“ (2020) pratęsia intuityvią ir asmenišką menininkės kūrybos liniją. Pagrindiniai veikėjai – vaikai, kurie autorės kūryboje dominuoja jau pastaruosius penkerius metus, šį sykį atlikti grafikos technikomis: sausa adata, ofortu ir perkeliami į pajūrio erdvę. Nežemišką pajūrio atmosferą perteikia meninės išraiškos priemonės – autorine technika dažytas popierius, fragmentuoti marinistiniai peizažai ir laisvai erdvėje pasklidę objektai, kurie sąveikaudami tarpusavyje sukuria maištaujančią, chaotišką ir kartu melancholišką nuotaiką. Serijoje „Nežemiški vaikai pajūryje“ pagrindiniai kūrinių veikėjai išgyvena skirtingas emocijas ir nuotaikas: krykščiantis džiaugsmas čia susipina su rimtimi ir stinguliu. Autorė vaikus regi kaip nepaprastas būtybes, galbūt ateivius iš kitos planetos, savo kitoniškumą maskuojančius vaikišku naivumu. Taip labai asmeniški ir kūniški išgyvenimai pavirsta tolimos planetos metafizine būsena, susiejančia „ten“ ir „čia“.

T. Šlimaitė-Bubelienė (gim. 1985 m.) 2010 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistrantūros studijas. 2007 m. pagal „Erasmus“ programą studijavo „Accademia Di Belle Arti Di Urbino“ Italijoje, stažavosi Helnaes Hojskole meno studijoje Danijoje. Nuo 2006 m. surengė 10 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 20 jungtinių meno parodų Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Armėnijoje ir Japonijoje, tarptautiniuose meno projektuose Lietuvoje ir Italijoje. Nuo 2018 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjos statusas.

Ž. Jasaitytės-Bessonovos „Miško tankmėje“

Savo kūriniais menininkė Ž. Jasaitytė-Bessonova tarsi atiduoda duoklę miškui, kuris jos gyvenime užima ypatingą vietą. Pasak autorės, mūsų kasdienybė neatsiejama nuo virsmo: bėgame, ritamės, nespėjame, išsekindami paskutines savo jėgas atsiduodame mus supančiam sociumui. Kad atsigautume, turime panardinti savo kūną ir sielą į gamtos supintą lopšį – mišką. Filosofine prasme žodį „miškas“ galime interpretuoti kaip žmogaus santykį tarp savo vidinio pasaulio ir išorinio socialinio gyvenimo: ar mes jaučiamės taikiai mus supančioji aplinkoje? O gal tarsi žvėrys kovojame už išgyvenimą? Miškas menininkei – aplinka, kurioje ji gali pabūti su savimi taip, kaip norisi. Gali neatsiklaususi glostyti samanas, liesti medžius, prisiglausti, apkabinti, atsigulti ir klausytis jų ošimo...

Ž. Jasaitytė-Bessonova (gim. 1980 m.) Šiaulių universitete įgijo grafikos specialybės magistro diplomą. Dar studijuodama tobulinosi ESAD dizaino mokykloje Portugalijoje. Menininkė nuo 2001 m. aktyviai dalyvauja parodose, tarptautiniuose meno projektuose, meno rezidencijose, kūrybiniuose simpoziumuose. 2007 m. Ž. Jasaitytė-Bessonova tapo Jaunųjų meno ir kultūros kūrėjų premijos laureate, 2010 m. jai buvo įteiktas Jaunųjų menininkų prizas. Nuo 2009 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Bendradarbiauja su Porto (Portugalija) galerija „Serpente“.

J. Kalniaus „Jūra už tvoros“

Klaipėdos uostas nuo Antrojo pasaulinio karo metų vykdo miesto atskirties nuo vandens procesą. Pačiame Klaipėdos centre plėtojama uosto industrija, visiškai ignoruojant nešvarios krovos iškėlimo galimybę bei naujų koridorių į marias atvėrimą. J. Kalniaus fotografijos projektas „Jūra už tvoros“, pasak autoriaus, siekia parodyti ilgametę nebylią, tačiau dabar jau vis dažniau matomą ir girdimą konfrontaciją tarp miesto ir uosto, atkreipiant ypatingą dėmesį į ribas, sienas ir tuos vaizdinius, kuriuos šios sienos dengia. Objektų fiksavimui fotomenininkas pasitelkia salt print techniką, kuriai naudojami Baltijos jūros vanduo ir sidabro nitratas.

J. Kalnius (gim. 1971 m.) studijavo Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 2009-ųjų, surengė septynias autorines parodas, jo darbai buvo eksponuoti daugelyje jungtinių parodų bei simpoziumų. Fotomenininko kūrybinių raiškų arsenalas apima skaitmenines ir primirštas senąsias technologijas: cyanotype, pinhole, lumen prints, salt prints ir kt.

KKKC meno rezidentų parodos eksponuojamos KKKC Meno kiemo dirbtuvių languose (Bažnyčių g. 4). Įėjimas – pro pagrindinius vartus (iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pusės) darbo dienomis 9–17 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
studijuot akademijoj kad toki su.d.a piest

Nuomonė

Nuomonė portretas
Aš niekada nesuprasiu kodėl visos pasakiškos Klaipėdos vietos, kiemeliai, pastatai priklauso iš amžių amžiais mažai žmonių grupei - vargšams menininkams, kurie pastoviai prašo paremti:( Padarytumet kažką patrauklaus, kad galėtų būt įdomu turistams Lietuvos ar užsienio. Nebereikės "vargšų" remti, pastatai ir kiemeliai patys save išlaikytų. Kkc begalinis plotas, su N etatų, baroti, dumšaicio... Ar jie užpildyti? Ne. Palikite vieną ir užteks. Užteks juos išlaikyti. Atsiprašau, jei įžeidžiau, bet tai mano nuomoné. Ir manau, kad esu teisus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių