„Tikrai ne, tapytojui Edvardui Malinauskui dar ne ruduo“, – konstatavo į vernisažą gausiai susirinkę dailininko kūrybos gerbėjai. Jų žodžius patvirtino ir žymiausio Lietuvos marinisto paveikslų paroda, su kurios pavadinimu niekas nenorėjo sutikti.

Provokacija pavyko

O 78-erių tapytojas tik juokėsi – provokacija pavyko. Jo paroda „Marinisto ruduo“ padarė įspūdį. Kaip nepadarys! Bene trys dešimtys nuotaikingų jūros peizažų, dailininko meistriškai nutapytų per pastaruosius metus, pasitiko vos įžengus į Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmus – iš pirmojo aukšto fojė vedė laiptais į antrojo aukšto holą ir galiausiai į nemažą parodų salę, kur laukė ir jų autorius, su visais pasilabindamas, antrinant Algirdo Vozgirdo dūdmaišio muzikai.

„Čia gyvename, džiaugiamės šiuo miestu, kiek galėdami padedame jam, miestas padeda mums. Tai didelė laimė, – tvirtino dailininkas. – Be natūros aš nedirbu. Bet nestoviu prie jūros. Tačiau, kai ten pasivaikštau, vėjas į galvą ir širdį įpučia, grįžtu į dirbtuvę ir tapau savo jūrą. Turiu padaryti įspūdį, kad pažiūrėjęs į mano paveikslą kiekvienas kažką pajaustumėte. Mes čia turime didelį turtą – jūrą, visada galime prie jos nueiti, tie vėjai labai atgaivina.“

Dailininkas neslėpė, kad ši jo paveikslų paroda Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose – kiek atsitiktinė, ne kokia nors jubiliejinė: „Man staiga pasiūlė salę ir aš ją „paėmiau“. Ir jeigu atėjo tiek mano gerų draugų… Matau, buvo verta“.

Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko žodžiais, tai dar vienas įrodymas, kad dėl E.Malinausko kūrybos verta pabėgti net iš mišių: „Širdies pareiga – ateiti, paspausti ranką, nusilenkti didžiam menininkui ir jo kūrybai. Jis – tikras klaipėdietis, garsina šį miestą. Kai kiekvienas sakysime, kad tai yra mano, o ne mūsų Baltija“, tada ji bus kiekvieno širdyje.“

Jo menas – pagarba

„Išmušė tiesos akimirka. Pagaliau. Visada jaunas, gabus, moterų geidžiamas, visus vadinantis jau senais, staiga prisipažino viešai, kad jau atėjo ruduo – E.Malinauskas ėmė ir paseno, – šmaikštavo rašytojas Juozas Šikšnelis, dovanodamas parodos autoriui paties išdrožtą lazdą. – Šią lazdą naudok pagal paskirtį – jos kvapas išgydys nuo slogos ir pravers kaip afrodiziakas.“

Gydytojas Jonas Sąlyga prisipažino, kad jam irgi užkliuvo tas parodos „Marinisto ruduo“ pavadinimas: „Orai gi kokie puikūs! Pagal amžių?.. Kur tau! E.Malinauskui turėtų būti vasaros pabaiga, o ne ruduo.“

Betgi grįžkime prie tapybos. „Mūsų Parodų rūmuose gana reta pamatyti tokius paveikslus kaip Edvardo. Po modernų meną supančiais skliautais teliuskuoja Malinausko jūra, – džiaugėsi tapytojas Juozas Vosylius. – Jo menas yra pagarba. Pirmiausia – jūrai. Jis kasdien prie savo drobės dirbtuvėje laiko mišias jūrai. Jis tapo Klaipėdos simbolistu. Jo drobės – didelė pagarba amatui, meistrystei. Tai aukšto profesionalumo menas, talpinantis didelį turinį. Jo jūrą galima atskirti iš kitų. Jo paveiksluose juntama pagarba žmogui – jis nevengia estetikos, kuri patinka daugeliui. Edvardo paveikslai gražūs. Jis šį meną įvaldęs labai gerai. Edvardas drąsus, nebijo būti senamadiškas, išlieka kaip kolona, bylojanti apie harmoniją, pasaulio grožį. Net drobės paviršių kaip jis brangina!.. Kaip kloja dažus!..“

Su poezija ir muzika

„...Kaip likimą drobę laiko grožį kurianti ranka...“ – čia labai pritiko poeto Jono Kantauto E.Malinauskui skirto eilėraščio eilutės. Poetas irgi prisipažino esąs neabejingas jūrai, daug metų plaukė į ją įvairiausiais laivais.

Aktorė Nijolė Sabulytė paskaitė Maironį: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, / Man krūtinę užliek savo šalta banga / Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, / Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!..“ Simboliškai per vernisažą nuskambėjo tos eilutės.

Parodos autoriaus buvęs bendraklasis ir vaikystės draugas Valentinas Greičiūnas prisiminė tuos laikus, kai E.Malinauskas tapė tik mokyklos laikraštėliui, labiau reiškėsi kitose srityse – sportavo, dainavo chore, šoko tautinius šokius… „Manėme, kad iš jo išeis koks sportininkas. Mums pasisekė. Iš mūsų 1957-ųjų laidos turime vieną vienintelį dailininką. Ir kokį!“ – neslėpdamas pasididžiavimo šypsojosi jis.

Vernisažas baigėsi parodos autoriaus solo lūpine armonikėle. Tai jis irgi moka!

E.Malinausko tapybos paroda „Marinisto ruduo“ KKKC Parodų rūmuose bus eksponuojama iki spalio 11-osios.