Klaipėdos etnokultūros centras sekmadienį kviečia į didelę, pilną juoko, linksmybių Užgavėnių šventę. Visų miestiečių ir miesto svečių laukia tradicinės žiemos palydos. Savo juoku jiems teks išbaidyti piktumus, o sukeltu triukšmu kviesti pavasarį sugrįžti į Klaipėdos miestą. Juk sakoma: „Gerai užsigavėsi – bėdų neturėsi“.

Pats muš, pats rėks

Nuo paminklo „Arka“ (Tiltų g. pabaigoje, Herkaus Manto g. pradžioje) persirengėlių eisena su Užgavėnių kovai besiruošiančiais Lašininiu ir Kanapiniu priekyje 12.30 val. pajudės Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Meno kiemo link. Eisenoje netrūks ir bedančių, ir kreivadančių – bus taip baisu, kad apsidenk maišu.

Senamiesčio kiemeliai prisipildys šurmulingos ir geros nuotaikos, taip pat tradicinių Užgavėnių patiekalų – šiupinio, blynų, kopūstų – kvapų.

Aštrialiežuvis Žydas pats muš, pats rėks ir kvies įsitraukti į šventę.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemuose netrūks smagių, įdomių ir žaismingų veiklų, kuriose bus galima išmėginti jėgas ir sumanumą.

Drauge dainuoti ir šokti visus kvies folkloro ansambliai: „Kuršių ainiai“, „Alka“, „Vorusnėlė“, „Alkiukai“, „Kuršiukai“, jaunimo folkloro kolektyvas. Tradicinėmis slavų pavasario dainomis ir šokiais džiugins Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos folkloro studija „Veretionce“ ir folkloro ansamblis „Vėčiora“. Dar didesnio šurmulio įlies Klaipėdos kapelija „Mingė“ bei niekaip nesusitaikantys Lašininis ir Kanapinis.

Užgavėnių diena nepaprasta – pagal šios dienos orus spėjama, koks bus pavasaris, vasara, kokio derliaus galima laukti. Taip pat žmonės anksčiau burdavosi norėdami sužinoti, kas laukia tais metais. Tad ir renginyje Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos teatro būrelio moksleiviai spės šventės dalyvių ateitį. Po kaukėmis pasislėpę šunybes krės Klaipėdos universiteto,

Klaipėdos valstybinės kolegijos ERASMUS programos ir LCC tarptautinio universiteto studentai.

Ūš kaip avilys

Meno kiemas ūš kaip avilys, nes jame taip pat nepritrūks šventinio dūkimo.

Užėjusieji į Meno kiemo dirbtuves „Lyčynų pabriks“ sutiks tautodailininką, kaukių drožėją Saulių Tamulį, kuris garsėja ne tik Žemaitijoje, bet yra ir 2011 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ vienas iš prizininkų. Meistro kaukėmis bus galima ne tik pasigrožėti, bet ir pamatyti, kaip tautodailininkas jas kuria.

Tik šią dieną veiks fotostudija „Dėdeli veizuolaa, dontis kap varguonaa“ ir nepaprastas stendas „Užgavėnių svita“, prie kurio bus galima įsiamžinti su šventės personažais.
Taip pat išskirtinai šiai dienai bus atidaryta kaukių parduotuvėlė „Lervų ceks“, kurioje apsilankiusieji galės smarkiai pakeisti savo įvaizdį. Šiuos staigius pokyčius įvairiomis technikomis įamžins ir improvizuotą fotografiją sukurs dailininkų iniciatyva „Gyvas piešimas“.

Varydami žiemą iš kiemo, klaipėdiečiai sudegins Morę su visomis žiemos negandomis, niūrumu ir lauks šviesaus, atgimstančio pavasario.
Vandens! Vandens!..

Dar XX a. pr. Užgavėnės Lietuvoje buvo švenčiamos tris dienas – sekmadienį, pirmadienį ir antradienį, vėliau tik antradienį, 46 dienas prieš Velykas. Tuoj po Užgavėnių, Pelenų dieną, prasideda gavėnios metas. Šiuo laikotarpiu, septynias savaites prieš Velykas, nebuvo galima linksmintis, kelti vestuvių, valgyti mėsos, todėl paskutinę dieną prieš gavėnią anksčiau buvo įprasta smagiai pasilinksminti, sočiai pavalgyti, pasisvečiuoti pas gimines ar kaimynus ir pasiruošti ilgai gavėniai.