- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istoriją apie lietuvio jūreivio šuolį iš tarybinio į JAV pasienio tarnybos laivą sovietmečiu sužinos ir platesnis gyventojų ratas. Nors Simo Kudirkos istorija viešumoje buvo ne kartą, naujasis režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas "Šuolis" turėtų ne vienam klaipėdiečiui priminti prieš 50 metų patyliukais aptarinėtą įvykį.
Už filmą – apdovanojimai
Dokumentinio filmo pristatymas antradienio vakarą vyko Kultūros fabrike veikiančiame kino teatre "ArleKinas".
Jauki salė buvo pilnutėlė. Kviestiniai svečiai ir žmonės, įsigiję bilietus į filmo peržiūrą bei susitikimą su režisiere, žiūrėjo filmą tarsi kvėpuodami vienu ritmu. Kartu braukė ašarą ir drauge prapliupdavo juoku.
Kaip aptarimo metu tikino G.Žickytė, labai panašių emocijų protrūkį ji girdėjo salėje ir Japonijoje, JAV, Italijoje bei kitose šalyse.
"Šuolis" buvo parodytas per 20-yje tarptautinių kino festivalių, pristatytas Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Raginimą bent žiemą praleisti pas vaikus S.Kudirka kategoriškai atmeta, gyvena vienas su rudaplaukiu katinu.
Devyniuose kino festivaliuose filmas pelnė apdovanojimus kaip geriausias ir žiūrovų mylimiausias festivalio filmas.
Tik vieno dalyko į kitas kalbas neįmanoma išversti ir perteikti kitų šalių žiūrovams – S.Kudirkos kartojamo "Rupučkėle".
Atlapaširdis ir nuoširdus S.Kudirka iš ekrano tiesiai šviesiai tarė nesijaučiantis žvaigžde.
Grįžo į laisvą Lietuvą
Laivą "Tarybų Lietuva", kuriame S.Kudirka dirbo ne vienerius metus, lietuvis vadino plaukiojančiu kalėjimu – nuostabios užsienio šalys su nematyta gamta ir neregėtais žmonėmis buvo neprieinamos, išlipti į krantą jis negalėjo.
Laisvės troškimas buvo toks stiprus, kad 1970 m. vyras ryžosi šuoliui į amerikiečių laivą, kai kapitonai bei šalių atstovai derėjosi dėl žvejybos plotų.
Filmo siužetą galima nusakyti keliais sakiniais. Jaunas lietuvis jūreivis peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį ir paprašė politinio prieglobsčio.
Atviravimai: režisierė G.Žičkytė prisipažino, kad į filmą netilpo nemažai įdomių epizodų. (Domo Rimeikos nuotr.)
Tačiau savo siaubui buvo grąžintas į sovietų rankas ir taip save pasmerkė ketverių metų kalinimui sovietiniame lageryje.
JAV dėl to buvo rengiamos demonstracijos, politikai naudojo šią istoriją savo naudai ir priešų žlugdymui. S.Kudirka į laisvę išėjo ir su šeima išvyko į JAV, kai paaiškėjo, kad jo mama yra gimusi JAV.
Filmo pabaiga daugeliui žiūrovų buvo netikėta. Pasirodo, dar 2007 m. S.Kudirka su žmona grįžo gyventi į laisvą Lietuvą.
2015 m. vyras tapo našlys, jo vaikai liko JAV. Raginimą bent žiemą praleisti pas vaikus S.Kudirka kategoriškai atmeta, gyvena vienas su rudaplaukiu katinu.
Keistas kanadiečio planas
Pristatydama filmą režisierė pasakojo ir apie epizodus, kurie nepateko į filmą.
Antai škotų kilmės kanadietis, Antrojo pasaulinio karo veteranas, lėktuvo pilotas tuo metu, kai Amerikoje protestai dėl S.Kudirkos išdavimo sovietams jau buvo aprimę, sugalvojo dar kartą iškelti į viešumą šią istoriją.
Viešėdamas Helsinkyje, oro uoste jis pakalbino keleivinio lėktuvo pilotą. Veteranas atviravo apsimesiantis, kad užgrobs lėktuvą ir pareikalaus S.Kudirkos išlaisvinimo, o tuo pat metu dar kartą atkreips pasaulio dėmesį į šią istoriją.
Netikėtumas: Ona ir Anatolijus Altuchovai svajojo pamatyti filmą apie įvykius, kurių liudininkais tapo prieš 50 metų. (Domo Rimeikos nuotr.)
Taip kalbėdamas vyras patikino, kad visa tai bus netikra, iš tiesų jis neketina nusižengti įstatymui. Tačiau pilotas pranešė saugos tarnyboms, ir škotas buvo suimtas.
Režisierė apie šį įvykį skaitė spaudoje. Brandaus amžiaus, sėkmingos karjeros vyras buvo klausiamas, kodėl įsivėlė į tokią avantiūrą. Atsakas buvo pritrenkiančiai paprastas – jis norėjo padaryti ką nors gero.
Nors plano įgyvendinti nepavyko, jis vis tiek atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį į žmones, kurie nėra laisvi ir dėl to kenčia.
Sugrąžino į jaunystę
Filmo pristatymai visuose Lietuvos miestuose panašūs. Bet Klaipėdoje G.Žičkytės laukė staigmena.
Nors statydama filmą ji norėjo pakalbinti laivo, iš kurio bandė bėgti S.Kudirka, įgulos narius, nė vienas jų nesutiko kalbėti.
Antradienio vakarą salėje buvo laivo "Tarybų Lietuva" įgulos narių, dirbusių jame ir lemtingojo S.Kudirkai reiso metu. Vieni jų – Ona Jurčiūtė Altuchova ir jos sutuoktinis Anatolijus.
Režisierė apie jų apsilankymą seanse žinojo tik iš žinutės "Facebook" paskyroje. Pakvietusi prieš žiūrovų salę šiuos žmones, ji pamatė du nuoširdžius klaipėdiečius.
O.Altuchova jau vėliau, bendraudama su dienraščio "Klaipėda" žurnalistais, atviravo, kad filmo peržiūra nukėlė į įsimintiną reisą.
"Filmas mus tiesiog grąžino į praeitį, jaučiamės be galo sujaudinti. Kai pradėjo rodyti laivą, nuotraukas, net širdis pradėjo greičiau plakti", – neslėpė emocijų moteris.
Šis reisas 1970-aisiais Onai ir Anatolijui atstojo povestuvinę kelionę, jie buvo ką tik susituokę. Moteris laive dirbo medicinos sesele, vyras – bocmano komandoje.
Dabar pora jau atšventė auksines vestuves. Į jaunystę juos nukėlusio filmo bilietus jiems padovanojo dukterėčia, žinojusi, kad Altuchovai buvo girdėję apie šio filmo kūrimą ir svajojo jį pamatyti.
Gyveno Sportininkų gatvėje
O.Altuchova teigė asmeniškai S.Kudirkos nepažinojusi, bendravo tik darbo reikalais ir žinojo, kad tai – santūrus, nereiklus žmogus.
Tik vėliau, jau grįžus iš istorinio reiso, iš lūpų į lūpas Klaipėdoje pasklido kalbos apie neeilinį įvykį ir liūdną bėglio likimą.
Filme yra epizodas, kuriame buvęs KGB tardytojas varto S.Kudirkos bylą. Trumpą akimirką galima pamatyti užrašą, kad iš Griškabūdžio kilęs Simas su šeima 1970-aisiais Klaipėdoje gyveno Sportininkų gatvėje.
Žmonės kalbėjo, kad S.Kudirkos žmona dirbo Žvejybos uoste veikusioje maisto prekių parduotuvėje.
"Garsiai apie tą neeilinę istoriją nebuvo kalbama, bet pašnibždomis pati gal pusei milijono žmonių papasakojau. Visada maniau, kad S.Kudirka liko Amerikoje. Jei būtume žinoję, kad jis grįžo į Lietuvą, būtume jį aplankę. Režisierė žadėjo juos suvesti, arba patys Simą aplankysime, arba atsivešime jį į Klaipėdą", – tikino O.Altuchova.
Slėpė gailesčio ašaras
Kai S.Kudirka peršoko į JAV laivą, sovietiniame vyko amerikiečių priėmimas.
Nors kiti įgulos nariai jame nedalyvavo, kalbėta, kad svečiams buvo patiektos vaišės, gurkšnotas alkoholis, o amerikiečių kapitonas dažnai žvilgčiojo į dailią bufetininkę latvę.
Priėmimas užtruko visą pusdienį, svečiai kartu su šeimininkais žiūrėjo rusišką komediją "Vestuvės Malinovkoje".
Visą šį laiką laivai buvo susisaistę virvėmis, S.Kudirka turėjo pakankamai laiko apsispręsti, kad tinkamesnio momento bėgti iš sovietijos nepasitaikys.
Pasak O.Altuchovos, "Tarybų Lietuvos" kapitonas paskelbė įsakymą visiems eiti į savo kajutes. Laive dirbo apie 180 jūrininkų. Patikrinę kajutes ir neradę Simo, laivo vadai suprato, kad tai jis pabėgo pas amerikiečius.
"Kai jį sugrąžino surištą, mes buvome sukrėsti, moterys verkė, žinojome, kad jo laukia liūdnas likimas. Kai kitą rytą nuėjau pertverti jam žaizdas, mačiau, kad sužalojimai ant pečių buvo nuo virvių. Jis buvo laikomas vienutėje, o prie durų stovėjo sargyba, – prisiminimais dalijosi O.Altuchova. – Kraujas stingo, kai matėme, kaip amerikiečių laive Simas bėgo nuo jį besivejančiųjų. Atrodė, kad jis – tikras sportininkas – per išorinį laivo šoną nusileido ant kito denio. Staiga laivai pradėjo tolti vienas nuo kito, lynai nutrūko, nulūžo viena amerikiečių laivo antena. Visą naktį laukėme, kas bus, nes jie nuplaukė ne tik su Simu, bet ir su keturiais jo pasiimti nuvykusiais mūsiškiais. Kai jį parplukdė iki mūsų laivo, ant denio norėjo kelti tinklu, kaip kokį daiktą, bet paskui persigalvojo."
Norėdamas pateisinti griežtą reikalavimą grąžinti bėglį, laivo kapitonas paskelbė, kad S.Kudirka pavogė pinigus ir laivo dokumentus.
Visa tai buvo melas. Kapitonui už įgulos nario pabėgimą grėsė labai griežta bausmė.
Beje, ir amerikiečių laivo kapitonas po šio incidento į jūrą nebeplaukė, dirbo krante.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio dangų Melnragėje nuspalvino aitvarai
Klaipėdoje pirmąkart surengtas aitvarų festivalis, Melnragės pajūryje šeštadienį sutraukęs šimtus klaipėdiečių šeimų pasigrožėti aitvarais ar patiems išbandyti jų laidymo džiaugsmą. ...
-
Klaipėdoje pirmą kartą vyks aitvarų festivalis (programa)
Pažymint Tarptautinę vaikų gynimo dieną šeštadienį Klaipėda kviečia į pirmąjį paplūdimio aitvarų festivalį „Vėjų vėjai“, pranešė viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“. ...
-
Klaipėdos dramos teatras ieško talentingo juodaodžio vyro8
Iki birželio 6-osios Klaipėdos dramos teatras ieško talentingo juodaodžio vyro, kuris prisijungtų prie aktorių komandos būsimame spektaklyje „Vakarų krantinė“ pagal Bernard-Marie Koltèso pjesę. Vienas pretendentas jau yra. ...
-
Bunkeryje – šviesos ir garso instaliacija3
Pajūrio poilsiautojams verta aplankyti dar vieną slėpiningą vietą Kuršių nerijoje – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių palikimą – Alksnynės gynybinį kompleksą. Požeminiame amunicijos arsenale vėl veikia menininko Rodiono P...
-
Koplyčioje skambės vargonų muzika
Po trejų metų pertraukos į Klaipėdą sugrįžta Šv. Pranciškaus vargonų muzikos festivalis. Šiandien prasidės ir iki rugsėjo 8 d. koplyčioje muzikuos vargonų virtuozai iš įvairių šalių. ...
-
„TheATRIUM“ programoje – lobių skrynia
Tęsiasi tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Artimiausiomis dienomis žiūrovui teismui bus pateikti du įstabūs spektakliai – iš kaimyninės Latvijos „Grimų“ estetikos komponentai, o tituluotas duetas iš s...
-
Naujojoje Klaipėdos galerijoje – spalvoti Mutos pasauliai2
Naujojoje Klaipėdos galerijoje (Herkaus Manto g. 22) veikia Rimvydo Pupelio (Mutos) tapybos paroda „Spalvoti pasauliai“. Dailininko kūrybos braižas pasižymi postmodernistiniu neokubizmo stiliumi. ...
-
Scenoje – fantastiškieji romantikai
Į Klaipėdą atvyksta „Fantastiškieji romantikai“. Taip pavadinta pripažintų ir talentingų solistų bei kamerinės muzikos atlikimo entuziastų – smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Glebo Pyšniako ir pianis...
-
Dialogai: brass plius valtorna
Klaipėdos brass kvintetas tęsia koncertų seriją, kurioje kaskart pasirodo kartu su skirtingais solistais-instrumentininkais. Šįkart programoje „Brass + valtorna“ klaipėdiečiai muzikuos su svečiu iš Gdansko – valtorninink...
-
Garsų dirbtuvėse – su S. Nekrošiumi
Birželio 5–9 d. Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre vyks kūrybinės dirbtuvės su Simonu Nekrošiumi „Garso objektai“. Penkių dienų trukmės dirbtuvėse garso menininkas supažindins dalyvius su skirtingais eksperimentinio...