Quantcast

Primabalerina O. Konošenko: scenoje dar nebuvo sukurta nieko labiau stebuklingo

  • Teksto dydis:

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiemos švenčių šurmulio metu kvies pasinerti į „Spragtuko“ pasaką, kurios stebuklinga galia vienodai įtraukia ir vaikus, ir suaugusius.

 Gausiame „Spragtuko“ šokėjų būryje išvysime ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabaleriną, šokių mokyklos įkūrėją ir vadovę Olgą Konošenko, kuri sako kasmet nuoširdžiai patikinti stebuklinguoju Piotro Čaikovskio muzikos pasauliu. Repeticijoms įsibėgėjant ir premjerai artėjant, primabalerina papasakojo apie tai, ką jai pačiai reiškia šventės ir darbas su vienu ryškiausių pasaulio choreografų tituluojamu Kirilu Simonovu (Rusija).

- Išgirdęs pavadinimą „Spragtukas“, nejučia susimąstai apie Kalėdas, jų šventinio laukimo jaudulį... Ką jums reiškia ši pasaka?

- Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno „Spragtukas“ užkariavo visų širdis. Be šio baleto turbūt neapsieina nė vienos Kalėdos pasaulyje. Jau šimtmetį jis žavi žiūrovus ir verčia choreografus ieškoti vis naujo žvilgsnio į šį stebuklą. Man tai visada bus pati nuostabiausia ir paslaptingiausia pasaka.

- Jūsų laukia neįprastas  klasikiniam baletui vaidmuo – tapsite krikštamote Droselmajer, apie kurią suksis šio „Spragtuko“ pastatymo siužetas. Kokie pasakojimo vingiai ir netikėtumai laukia žiūrovų?

- Baleto fabula pastatyme nesikeičia, tik Droselmajer personažas iš tiesų intriguoja. Būtent ji, Droselmajer, sugalvojo šią šventę – Kalėdų pristatymą. Jos istorija sukasi aplink jaunąją svajotoją Klarą. Mergaitei patiko lėlė Spragtukas, kurią kiti vaikai atmetė, nes negražus medinukas priminė ją pačią ir jos likimą, iš kurio tarsi nėra išsivadavimo. Klaros bendraamžiai užaugs ir įsilies į vulgarią ir bedvasę mus nešančią tikrovę, prieštaraujančią fantazijos pasauliui, bet Klarai patinka krikštamotės Droselmajer kuriamos iliuzijos... Tad šis spektaklis bus kitoks, nei įprastas klasikinis „Spragtukas“.

- Kelintas tai „Spragtuko“ pastatymas jums?

- Man tai trečiasis pastatymas. Skirtingų choreografų spektakliuose jau buvau ir Klara (Mari), ir Pelių karalienė. Pirmą kartą pagrindinę spektaklio veikėją LNOBT „Spragtuke“ šokau 2004-aisiais choreografo Andrejaus Melanjino sukurtame spektaklyje. Svajonė išsipildė, nes dar vaikystėje žiūrėdama animacinį filmuką labai norėjau būti ta mergaite... Drąsia, nebijančia pelių ir saugančia Spragtuką. Svajonė šokti šalia nuostabaus princo išsipildė. Šį vaidmenį turėjau iki 2014-ųjų pradžios, kai senasis „Spragtuko“ pastatymas iškeliavo į savąją pasakų ir saldainių šalį... Bet jau 2014-ųjų lapkritį įvyko iki šiol LNOBT rodomo choreografo Krzysztofo Pastoro „Spragtuko“, kuriame atlieku Pelių karalienės vaidmenį, premjera.

- Klaipėdoje spektaklį kuria rusų choreografas Kirilas Simonovas. Jo pastatymuose šokate nebe pirmą kartą?

- K. Simonovą pažįstu kaip LNOBT repertuaro baletų „Dezdemona“ (2005) ir „Kopelija“ (2010) autorių. Už Olimpijos vaidmenį balete „Kopelija“ buvau išrinkta Metų baleto soliste. Olimpija – mano pats reikšmingiausias darbas. Kartu su visa baleto trupe šiame pastatyme išgyvenome uraganą gerąja šio žodžio prasme. Kirilas – ne tik puikus choreografas, bet ir pedagogas. Jis turi nepriekaištingą akademinio baleto stilių.

- Sakoma, kad kūrėjus imtis šio veikalo skatina ne „Spragtuko“ siužetas, o ypatinga P. Čaikovskio muzika. Kaip manote jūs?

- Naujojo „Spragtuko“ pastatymo užduotis – atkurti hofmanišką dvasią su groteskiško humoro elementais, sujungti vizualinę dalį su muzikine drama. Baleto muzika yra daugialypė ir, kaip visa, kas didinga – neišsemiama. Su kiekvienu nauju pastatymu joje išryškėja unikalių šios „baleto simfonijos“ sluoksnių. Nuolat atrandi, kad P. Čaikovskio muzika yra gilesnė, esmingesnė, filosofiškesnė nei manei ar tikėjaisi.

„Spragtukas“ praturtino ne vieną šokėjų kartą, kartu praturtindamas ir pasaulio kultūrą. Scenoje dar nebuvo sukurta nieko labiau stebuklingo ir pasakiško. Žinoma, pirmiausia pakylėjančią šventinę nuotaiką sudaro muzika, kuria kompozitorius perteikė tą šviesų ilgesį ir liūdesį, kai kiekvienas iš mūsų prisimename prabėgusią vaikystę.

- Žiemos šventės menininkams – dažniausiai pats darbymetis. Ar randate laiko pasidžiaugti cinamonu ir vanile kvepiančiomis Kalėdomis?

- Šventės... Kai kalėdinės dekoracijos buvo didelės, o stebuklai buvo tikri. Man Kalėdų ir Naujųjų metų šventė yra nuostabus spektaklis „Spragtukas“.

  Į laimingos vaikystės pasaulį žiūrovai galės pasinerti gruodžio 20 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje ir gruodžio 27 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Į didžiąsias arenas per gražiausias metų šventes atvyks kitoks, dar nematytas klaipėdietiškas „Spragtukas“, kurį stato šio kūrinio meistras iš Rusijos Kirilas Simonovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vladas

Vladas portretas
Labai laukiame naujosios "Spregtuko" premjeros!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Klaipėdoje liepsnos tango aistros
    Klaipėdoje liepsnos tango aistros

    Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...

  • Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
    Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas

    Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...

    1
  • Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai
    Pagerbti ryškiausi metų kultūros ir meno šviesuliai bei jaunieji talentai

    Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. ...

  • „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei
    „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei

    Šeštadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant Dmitry Krymov spektakliui „Fragmentas“, aštuntąjį kartą vyko tradicija tapusi „Mūzos“ apdovanojimo įteikimo ceremonija. Apdovanojimą &scaro...

    3
  • Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje
    Pažintis su švyturiais – ir ekskursijoje

    Klaipėdai šiemet minint Švyturių metus, uostamiestyje šiandien vyksta įvairūs renginiai. Vienas jų – ekskursija po Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus erdves, kuriose jau dešimtys klaipėdiečių turėjo galimybę susi...

  • Kare – laikantis Dievo įsakymo?
    Kare – laikantis Dievo įsakymo?

    Bėgant tretiems karo Ukrainoje metams, Lenkijos menininkai susivienijo ir sukūrė parodą „Penktasis Dievo įsakymas“. Joje dėmesys skiriamas ne tik karo žiaurumams išryškinti, bet ir priminti, ką reiškia Dekalogo įsakyma...

  • Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe
    Klaipėdoje – populiariųjų „Žemaitukų“ koncertas su gyvo garso grupe

    Viena populiariausių šių dienų tradicinės lietuviškos pop muzikos grupių „Žemaitukai“ kviečia į savo geriausių ir naujausių dainų koncertą Klaipėdoje. ...

  • Sakurų parke – koncerto repeticija
    Sakurų parke – koncerto repeticija

    Antradienio vakarą daugybė klaipėdiečių skubėjo į Sakurų parką. Šioje erdvėje pirmą kartą nuo jos atvėrimo žmonėms suskambo giesmės – čia vyko Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncerto repeticija. ...

    2
  • Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus
    Dailininkas kuria istorijas ir paveikslus

    Rytoj Baroti galerijoje bus atidaryta kelių knygų autoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda. Dailininko darbus inspiravo įvairiausi tekstai. Kartais prasilenkiantys su tikrove, neretai paremti realiais ...

  • Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato  „Džiazo miestą“
    Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir pianistas D. Golovanovas pristato „Džiazo miestą“

    Balandžio 17 d., Klaipėdos koncertų salėje, festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras ir džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas pristatys intriguojančią muzikinę programą, kurioje susipins d...

    1
Daugiau straipsnių