Kitą savaitę – liepos 17–20 d. Klaipėdos uoste „prisišvartuos“ kas antrus metus pasirodantis ir dėmesį pritraukiantis tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“.

Jam suteikti reprezentacinio Klaipėdos miesto ir prioritetinio Lietuvos mėgėjų meno festivalių statusai. „Parbėg laivelis“ įtrauktas į CIOFF (tarptautinės liaudies meno organizacijos prie UNESCO) festivalių kalendorių.

Pasipuoš vėtrungėmis

Šiemečio festivalio renginių metu svečiai iš Ligūrijos ir Sardinijos (Italija), Udmurtijos, Karelijos, Kipro, Baltarusijos, Estijos, Slovakijos bei Lietuvos skirtingų regionų folkloro ansambliai – maždaug 700 dalyvių atskleis tradicinių dainų, muzikos, šokių, tautinio kostiumo savitumus. Renginiai, koncertai vyks Danės krantinėje prie „Arkos“, Meno kieme (Daržų g. 10), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Didžioji Vandens g. 2).

Festivalio pirmąją dieną 17 val. Šiaurės rage bus atidaryta Vėtrungių alėja. Tai – vienas iš pagrindinių Vėtrungių metų renginių, kuriame dalyvaus Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Šilutės savivaldybių atstovai – Vėtrungių alėjos populiarinimo idėjos puoselėtojai ir įgyvendintojai. Pirmoji Vėtrungių alėja paženklins 10-ąjį tarptautinį folkloro festivalį „Parbėg laivelis“. Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio veiks vėtrungių drožybos dirbtuvės bei Lietuvos jūrų muziejaus kuruojami užsiėmimai vaikams „Dirbdysiu vėtrungę“.

Pasidainavimai ir giesmės

Meno kieme liepos 17 d. 21 val. visi kviečiami drauge dainuoti gražiąsias Klaipėdos krašto ir kitų regionų dainas. Kiekvienas norintis galės atsiversti specialiai parengtą dainynėlį ir, padedamas net septynių folkloro ansamblių, savo balsu prisidėti prie bendros dainos aidėjimo per visą senamiestį.

Neatskiriama tautinės bei religinės kultūros dalis – giesmė, kuri yra tarsi kiekvienos tautos sielos natūrali išraiška. Tai liudija mūsų patarlė: „Kas gieda – dvigubai meldžiasi“. Todėl tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis 2014“ programoje atsirado šv. Mišios už liaudies giesmininkus su giesmių vakaru, kuriame savo giesmėmis Viešpatį šlovins katalikai, evangelikai liuteronai, ortodoksai – iš Karelijos, Kipro, Ligūrijos, Sardinijos, Slovakijos, Lietuvos ir pačios Klaipėdos. Keliaudami kalendoriniu metų ratu, visi drauge patirs, pajaus įvairiomis kalbomis ir muzikos dermėmis išgiedoto tikėjimo jėgą, liaudiškojo pamaldumo grožį bei vertę, labiau pažins vieni kitus.

Liepos 19 d. 18 val. šv. Mišios už liaudies giesmininkus bus aukojamos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Po jų – tarptautinis giesmių vakaras.

Pramogos visai šeimai

Šių metų festivalis daug dėmesio skiria šeimos ratui, kuriame kuriasi gražiausios tautos tradicijos.

Liepos 19 ir 20 dienomis nuo 11 iki 15 val. Danės krantinėje bus galima žaisti senuosius lietuvių liaudies žaidimus ant žolės. Veiklos ras visa šeima: gudresni galės galvas pasukti dėliodami lietuviškus galvosūkius, mažesniųjų lauks sūpynės. Individualius žaidimus mėgstantieji galės atrasti kankorėžių į lazdą mėtymo, butelio kėlimo šiaudu, šokinėjimo virvute, medžiaginio sviedinio mėtymo technikas. O patys aktyviausieji, drąsiausieji ir greičiausieji jėgas bandys žaisdami lietuvių sportinius žaidimus – akmeninį futbolą, meškos varymą, lindimą per lanką, kojūkų lenktynes, vilkelių varžytuves, ūžių sukimo maratoną, taiklumo bandymą, žiužio slėpimą, į dangų lipimą, biteles, bluseles, šokinėjimą su maišais, žuvų gaudymą, rato varymą ir kitus. Šeimoms taip pat bus dedikuojamas koncertas „Po savo stogu visaip patogu“, kurio metu savo muziką ir dainas žiūrovams skirs folkloro ansambliuose dalyvaujančios šeimos.

Kūrybos dirbtuvės ir mugė

Smalsesnius festivalio dalyvius ypač turėtų nudžiuginti festivalio kūrybinės dirbtuvės, kurios šiemet išsiskirs pristatomų tradicijų gausa ir įvairove.

Jų metu liepos 18 ir 19 d. festivalyje dalyvaujantys užsienio kolektyvai supažindins su tradiciniais savo tautų kostiumais, pristatys muzikos instrumentų, muzikavimo būdų bei šokių tradicijų išskirtinumus. Ypatingas dėmesys bus skirtas ypatingoms dainavimo tradicijoms – į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktoms seto leelo dainoms, subtiliam runiniam dainavimui, magiškai karelų jojgi tradicijai ir kitoms.

Nuo liepos 17 d. festivalis kvies ir į tradicinę mugę, kuri keturias dienas šurmuliuos Danės skvero pakrantėje. Joje dalyvaus tautinio ir kulinarinio paveldo produktų gamintojai bei amatininkai, tęsiantys krašto tradicijas, savo darbais perteikiantys lietuvių pasaulėjautą. Etnologė Gražina Kadžytė pristatys prekymečio dalyvius ir kvies stebėti sūrio slėgimo, sviesto mušimo, žuvienės virimo, alaus gamybos procesus, taip pat ir į Klaipėdos krašte tradicišką kafijos gėrimą, kurio metu bus galima išgirsti renginio vedėjos pokalbius su Klaipėdos miesto garbiomis ir ypatingomis asmenybėmis. Mugėje bus pristatoma ir edukacinė-pramoginė programa „Legendinė Klaipėdos virtuvė“.

Nuo „Pamatų“ iki etnokino

Liepos 17–19 d. senamiestyje, Vežėjų g. 2, veiks jaunimo amatų ir folkloro kiemas „Pamatai“, organizuojami antrąjį kartą. Klaipėdos jaunimą, ir ne tik jį, į šį kiemą kviečia Klaipėdos etnokultūros centro draugai – jaunųjų amatininkų gildija „Krikragaa“. Ji parodys, kaip nuo pat pradžios yra meistraujamos senųjų burvalčių vėtrungės. Taip pat vyks įvairūs koncertai, muzikinės improvizacijos, amatų demonstravimas ir kitos etnoįdomybės.

Kiekvieną vakarą festivalio dalyviai publikai dovanos koncertus, kuriuose supažindins su užsienio šalių folkloru. Taip pat kvies į tradicinius šokių vakarus „Vožinius“ Meno kieme (Daržų g. 10). Visi bus laukiami ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme (Didžioji Vandens g. 2), kur tris vakarus nuo 22 val. bus rodomi etnokino seansai. Festivalį rengiantis Klaipėdos etnokultūros centras siekia naujomis formomis visus supažindinti su etnine kultūra, todėl tikimasi, jog etnokinas miestiečiams bus naujas ir netikėtas atradimas.