- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Jeigu priešas puola, reikia gintis. Bet tada kyla klausimas, kaip gintis? Į jėgą atsakyti jėga? Į smurtą smurtu?” – Klaipėdos jaunimo teatro aktorius ir spektaklio „Šauktiniai“ režisierius Paulius Pinigis įsitikinęs, kad privalomoji karinė tarnyba – tik atspirties taškas, ieškant atsakymų, kas yra patriotizmas, laisvė, moralė. Režisieriaus teigimu, diskusija po spektaklio – neišvengiama.
– Spektaklis pasirodė itin aktualiu laiku, kai kilo daug aistrų dėl šauktinių. Ar dabar, kai vėl pasirodė šauktinių sąrašai, ši tema vėl aktuali?
– Manau, kad šauktinių tema bus aktuali tol, kol mes turėsime privalomąją karinę tarnybą. Žinoma, naujai skelbiami sąrašai visada padidina visuomenės susidomėjimą, turbūt ne išimtis yra ir šis neseniai buvęs šauktinių "turas". O kalbant apie patį spektaklį, esu įsitikinęs, jog jis yra aktualus ne tik dėl pačios šauktinių temos. Ši tema mūsų spektaklyje yra daugiau kaip atspirties taškas – mus domina tai, kas telpa į šį žodį, kokias vertybes jis aprėpia ir kur atsiranda prieštaravimai. Patriotizmas, tautos laisvė, militaristinė galia prieš žmogų, žmogiškumą, individo laisvę, pasirinkimo laisvę, moralę. Būtent ši vertybių sankirta visuomenę ir turėtų jaudinti labiausiai – čia kyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti nėra taip paprasta, o kartais atrodo ir neįmanoma, tačiau apsispręsti, prieš ką ir kokiomis priemonėmis mes kovojame, yra būtina.
– Gal pas jus atėjo tikrų šauktinių? Gal pasidalijo savo patirtimi?
– Taip, mes bendravome ir su tikrais šauktiniais, taip pat analizavome jų pasisakymus spaudoje. Tačiau mus labiau domino ne konkrečios jų patirtys ar išgyventos istorijos tarnyboje, o tai, kaip jie žiūri į privalomąją karinę tarnybą – kokius privalumus jie įžvelgia, kas jiems neduoda ramybės, patinka ar nepatinka ir t. t. Ir čia mes pastebėjome labai įdomų reiškinį – didžioji dalis šauktinių net nesvarstė moralinio aspekto. Buvo kalbama apie discipliną, vyriškumą, pareigą, valstybės suteikiamas lengvatas. Tačiau niekas nekalbėjo apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, kito žmogaus, arba kaip įvardina valstybė, priešo nužudymą. Daug kas sako, jog tai neturi nieko bendro su privalomąja karine tarnyba, o aš manau, kad turi. Jeigu žmogus mokomas surinkinėti ginklą ir šaudyti į taikinį, tai, mano supratimu, tas taikinys realiomis aplinkybėmis būtų tikrai ne arbūzas ar kokia citrina, o gyvas žmogus. Čia ir prasideda įdomioji šios temos dalis – mes prisiliečiame prie humaniškumo klausimo, taip pat tarsi elementaraus Dievo įsakymo "nežudyk". Kiek pamenu, prie šio įsakymo nėra žvaigždutės, po kuria būtų nurodytos išimtys. Žinoma, šioje temoje visada yra kontrargumentas – jeigu priešas puola, reikia gintis. Bet tada kyla klausimas, kaip gintis? Į jėgą atsakyti jėga? Į smurtą smurtu? Dabar žiniasklaidoje matome daug paskaičiavimų, per kiek laiko būtų užiimta Lietuvos valstybė. Vieni skaičiuoja valandomis, kiti dienomis, savaitėmis. Tai tarsi diktuoja atsakymą, kad karine jėga mes čia nieko nepasiektume. Žinau, kad čia mes vėl susiduriame su begale kontrargumentų, kurie taip pat turi savos logikos. Dar pridėkime tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, kas yra tas priešas, kieno jis karą kariauja ir kodėl kariauja. Ar jis patriotas? O kas tada tas patriotas? Ką jis gina? Tikrai valstybę ar tautą? Ir kas tada visoje šitoje mėsmalėje yra ta laisvė? Mes kalbame apie klausimus, kurie neturi vieno arba, kitaip tariant, teisingo atsakymo. Tai ir yra šios temos konfliktas, kurį mes bandome nagrinėti.
– Ar dažnai rodomas spektaklis?
– Spektaklį stengiamės rodyti bent kartą ar du per mėnesį.
– Kas jo auditorija?
– Mūsų spektaklis yra N-16. Jo auditorija yra labai plati – mums svarbus tiek jaunas žmogus, kuris dar neturi teisės būti šaukiamas į privalomąją karinę tarnybą, tiek jau tinkamas tarnybai pilietis, taip pat žmogus, buvęs tarnyboje dar sovietmečiu, žmogus, kuris gynė Lietuvą per sausio įvykius ir, žinoma, senjorai, kurie dažniausiai turi radikalią poziciją šiuo klausimu. Mes, kaip kūrėjai, čia matome akivaizdų kartų konfliktą, todėl diskusija po spektaklio yra neišvengiama. Diskusija verčia ieškoti bendrų vardiklių, bendros tiesos, todėl jeigu ji įvyksta, spektaklio tikslas yra pasiektas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žvejybos uosto rajoną puoš piešiniai1
Žvejybos uosto rajono bendruomenė jau išrinko eskizus paveikslų, kuriuos norėtų matyti kiekvieną dieną pro savo namų langus. Gyventojai sutarė, kad daugiabučių kiemuose esančias senas elektros transformatorines papuoštų jūrinės tem...
-
Klaipėdoje – pasaulinio garso smuikininkas
Uostamiestyje vieši pasaulinio pripažinimo sulaukęs dirigentas ir smuikininkas Dmitry’us Sitkovetsky’is iš Jungtinės Karalystės. Šiandien 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje įvyks jo pasirodymas su Klaipėdos kameriniu...
-
Žaismingos muzikos garsų orkestras
Klaipėdos koncertų salė paskutinį kartą kviečia išgirsti populiariausią koncertą visai šeimai „Žaismingos muzikos garsų orkestras“. Gerai žinomo miuziklo „Muzikos garsai“ („The Sound of Music“) įkv...
-
„Mano dienyno“ sutiktuvės
Šiandien Pilies muziejaus konferencijų salėje vyks 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, publicisto, kolekcininko Jurgio Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas. Vertingą ir įdomų istorinį šaltinį atski...
-
Žmonės-kiškiai turi planų
Antropomorfiniai kiškiai – žinomo Klaipėdos kūrėjo Beno Šarkos ir jo kolegų personažai, prieš kelerius metus linksminę miestiečius įvairiausiose uostamiesčio erdvėse, įamžinti neįprasto pavadinimo knygoje „Drozofi...
-
Nuotraukų meistro darbuose – savi1
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Baltojoje galerijoje šiandien atidaroma klaipėdiečio fotomenininko Broniaus Vyto Karaciejaus fotografijų paroda „Savi“. Ekspozicijoje – portretų ciklas, apimant...
-
Klaipėdos technologijų mokymo centre – paroda „Šepetėlių kovos“
Klaipėdos technologijų mokymo centre duris atvėrė fotografijų paroda „Šepetėlių kovos“. Ši paroda puikus vizažistų ir fotografų bendro darbo rezultatas. ...
-
Konferencija „Dedikacija muzikoje“: pranešimus skaitė jaunieji lektoriai
Savaitgalį vieni rinkosi pasivaikščiojimą ir linksmybes pavasariniame kermošiuje, o kiti skubėjo plėsti žinių į Klaipėdos Jeronimo Kačinsko bei Vilniaus „Lyros“ muzikos mokyklų organizuotą nuotolinę tarptautinę moksleivi...
-
Krašto prijungimui – „Garsų gija“
Savaitgalį Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos erdvės prisipildė šurmulio bei vaikų klegesio. Dalyviai rinkosi į respublikinį lietuviškos fortepijoninės ir kamerinės muzikos festivalį „Garsų gija“, kuris skirtas Klaipėdos k...
-
Dvynės pianistės grįžta į Klaipėdą pirmajam rečitaliui
Tokį duetą išgirsite retai: vienu fortepijonu kartu muzikuoja dvi seserys dvynės! Augustė ir Ieva Petkūnaitės kviečia į koncertą „Magija keturiomis rankomis“. Jame skambės įvairios fortepijono spalvos – nuo lyriškų i...