Gegužės 8 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje vėl bus parodyta Nikolajaus Rimskio-Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“, kurios premjera 2013 m. festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ praėjo su dideliu pasisekimu.

Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins šio sumanymo iniciatorius, fortepijono virtuozas Alexander Paley (JAV). Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kurs jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas ir Eugenijus Chrebtovas.

Pastatyme taip pat dalyvaus Paulius Pancekauskas (fortepijonas). Originalo kalba (rusų) atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką.

Spektaklio režisierius  – Valentinas Masalskis, scenografijos ir kostiumų dailininkė – Renata Valčik.

Pasak A. Paley, tai „labai retai statoma originali kompozitoriaus versija. Ją jau esu atlikęs JAV, Austrijoje ir Moldavijoje. Tai geniali muzika. Mano nuomone, ji geriau skamba su fortepijonu, nei su orkestru.“

N. Rimskis Korsakovas savo operoje „Mozartas ir Salieri“ panaudojo citatas iš Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinių „Requiem“ bei operos „Don Žuanas“. A. Paley atliks „Requiem“ dalį „Lacrimosa“ Franzo Liszto perdirbime fortepijonui solo.  Į Rimskio Korsakovo operą pianistas įpins ir lėtąją dalį iš Mozarto fortepijoninės sonatos. Dar dvi Mozarto sonatos – Nr. 5 G-dur ir Nr. 11 A-dur –  skambės kaip įžanga į spektaklį.

„Tai bus spektaklis spektaklyje“, – teigia V. Masalskis.

„Jis perteiks mūsų požiūrį į mitą, kad Salieri nužudo Mozartą. Galbūt tuo nustebinsime žiūrovus, į Puškino tekstą ir šią negatyvią istoriją žvelgdami kitaip. R. Valčik scenografija paremta minimalizmu. Tiek ji, tiek kostiumai atitinka koncertinio išpildymo sumanymą.“

„Opera yra didelė mano aistra, – sako A. Paley. Pirmą kartą sutikau tokią asmenybę, kaip V. Masalskis. Aš žaviuosi viskuo, ką jis daro. Aukščiausias profesionalumas, talentas, tvirto charakterio bruožai – tai retai sutinkama viename asmenyje. Didelė laimė, kad mes iš karto radome bendrą kalbą. Tai, ką jis sako solistams, man yra artima. Tai, ką aš spendžiu teatre, jis irgi daro. Jis stato operą pirmą kartą. Jis labai atsargiai elgiasi su muzika,  jautriai ją jaučia.“

N. Rimskio Korsakovo opera „Mozartas ir Salieri“ sukurta 1897 metais Aleksandro Puškino dramos tekstu. Genialus A. Puškino tekstas idealiai tiko N. Rimskio Korsakovo operos libretui – kompozitorius nepakeitė nei vieno žodžio. Operos premjeroje, kuri įvyko 1898 metais Maskvoje, Salieri partiją dainavo garsus rusų solistas Fiodoras Šaliapinas, vėliau ne kartą atlikęs šį kūrinį kaip monodramą (Mozarto partijos diapazonas taip pat jam tiko).

Operoje, kurios veiksmas vyksta Vienoje XVIII a. pabaigoje, susitinka skirtingo tipo menininkai: Mozartas – šviesus, tyras, nešykštus ir kilnus, Salieri – racionalistas ir dogmatikas, fanatiškas ir nuožmus, linkstantis į nusikaltimą. Taip ir įvyksta: „pavyduliautojas“ Salieri nunuodija Mozartą.

Šis A. Puškino sukurtas mitas, priartintas prie meninės tiesos, Salieri pasmerkė visuotinei paniekai, padariusiai įtaką jo, kaip kompozitoriaus, veiksnumui.

„Tu, Mozartai, Dievas. Tik pats to nežinai“, – tvirtino Salieri Puškino dramos personažo lūpomis.

Vienas stipriausių to laikmečio vokalinės muzikos kūrėjų Salieri buvo neabejotinai rimtas Mozarto varžovas. Jis turėjo ne tik geresnę tarnybą dvare, bet ir buvo autoritetingas kompozicijos mokytojas. Salieri pašventė savo gyvenimą muzikai ir pasiekė sėkmę tik darbu. Susitikęs su Mozartu jis pajuto pavydą ir pyktį, kad neapsakomai didis talentas suteiktas tokiam nerūpestingam žmogui, kuriam muzikos kūrimas lyg žaidimas.

Puškino dramoje  Mozartas primena Salieri, kad „genijus ir piktadarybė – du nesuderinami dalykai”, tačiau konkurentas jam įberia nuodų. Mozartas atlieka ištraukas iš savo „Requiem“, kurios sugraudina Salieri. Kai Mozartas pasijaučia sunegalavęs ir išeina, Salieri neduoda ramybės Mozarto žodžiai: nejaugi jis teisus ir Salieri ne genijus?..