- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalio 26 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė vyks ypatingas koncertas. Tai bus reta proga išgirsti karališką instrumentą, liečiamą jautrių arfos deivės Joanos Daunytės pirštų.
Sunkiausia užduotis grojant
Programoje „Legenda apie Čiurlionį“ ji atliks Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius, aranžuotus arfai, ir šio iškilaus lietuvių menininko amžininkų prancūzų autorių opusus.
Muzika J. Daunytę lydėjo nuo pat vaikystės. Įstojusi į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą Joana pasirinko groti arfa. Pasak Joanos, „arfininkas turi miklius rankų pirštus, jo kojos spaudžia septynis pedalus, kurių kiekvienas turi po tris pozicijas, taigi iš viso 21 atskirų pedalų poziciją, o kur dar tų pozicijų kombinacijos? O kojos tik dvi! Matome, kad arfininkas turi puikią galimybę kasdien mankštinti rankas, kojas ir smegenis. Tai ir yra sunkiausia užduotis grojant arfa – neprarasti kantrybės ir muzikuoti pamiršus fizinį aktyvumą“.
Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, J.Daunytė tobulinosi bakalauro programoje Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje (Šveicarija), Amsterdamo konservatorijoje (Nyderlandai), po to baigė solisto diplomo magistro studijas Norvegijos muzikos akademijoje Osle. Šiuo metu ji studijuoja meno doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje taip pat ir dėsto.
Įsisavinant atlikimo tradicijas
„Esu dėkinga likimui už tokią spalvingą puokštę mokyklų, kurias stengiausi suprasti, adaptuoti, tada filtravimo principu sukurti savąjį grojimo, atlikimo stilių, formuoti muzikinės interpretacijos meną. Tai ilgas kūrybinis procesas, kuris ne visada rožių žiedlapiais klotas – pasitaiko ir spyglių. Tačiau tie besibadantys sunkumai tik sustiprino mano atkaklumą keliaujant arfos muzikos atlikimo tradicijų įsisavinimo link“, – pasakojo J. Daunytė.
Arfininkė yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė, 3-iojo Berlyno tarptautinio muzikos konkurso bei 5-ojo Manhatano tarptautinio muzikos konkurso aukso medalių laimėtoja. Ji koncertavo Amsterdamo „Concertgebouw“, Liuksemburgo, Oslo, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kauno filharmonijos, Vilniaus kongresų rūmų, Klaipėdos koncertų salėse, taip pat Šveicarijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Kinijoje, JAV.
Pristatys kompaktinę plokštelę
2022 m. didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“ išleido pirmą kartą pasaulio muzikos istorijoje arfos garsais suskambusią „Baltic Mobile Recordings“ studijoje įrašytą J. Daunytės atliekamos M. K. Čiurlionio muzikos kompaktinę plokštelę „Čiurlionis arfos stygomis“. Plokštelė taip pat bus pristatyta būsimame koncerte. „Šis kūrybinis sumanymas brendo jau seniai. Norėjosi praplėsti arfos repertuarą lietuviška kūryba. Studijų metais, būdama toli ir dažnai ilgėdamasi Lietuvos, ryžausi aranžuoti M. K. Čiurlionį. Jo ankstyvoji kūryba labai artima arfos instrumentui, todėl manau, jei aplinkoje, kurioje jis gyveno, būtų buvęs šio instrumento atstovas – turėtume gausybę šio genialaus kompozitoriaus kūrinių arfai“, – sakė atlikėja.
Čiurlionistas profesorius Vytautas Landsbergis pastebėjo, kad muzikos pasaulyje arfa – ypatingas instrumentas, atėjęs iš laikų, kai lanko styga dar nebuvo pamiršusi skambėti. „Tai supratau klausydamas Joanos įrašyto M.K.Čiurlionio. Jo paveiksluose kai kur gamtos formose šmėkšteli arfos kontūras arba siluetas. Tai ženklas, kad viskas yra muzika“, – kompaktinės plokštelės anotacijoje teigė V. Landsbergis.
Koks buvo ir kaip skambėjo pasaulis, kuriame gyveno M. K. Čiurlionis? Atėjusieji į J. Daunytės koncertą tai išgirs.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė3
Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...
-
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui3
Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...
-
Klaipėdos teatralams bus įteiktos „Mūzos“
Nuo 2016 m., kai buvo įsteigti „Mūzos“ apdovanojimai, jau išdalinta 12 „Mūzų“ statulėlių. ...
-
Mažlietuviški skaitymai prie kavos
Rytoj, šeštadienį, 14 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) klaipėdiečiai, Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūrybos gerbėjai kviečiami į jaukų susibūrimą Etninės kultūros ekspozicijoje. ...
-
Melnragėje – bendruomenės šventė „Sugrįžimas“2
Po kelerių metų renovacijos Melnragės biblioteka oficialiai atveria duris klaipėdiečiams. Šiandien 17.30 val. kviečiami į bendruomenės šventę, kurioje koncertuos violončelistai Tomas Mikalauskas ir Karolis Vaičiulis, šventinę n...
-
Baroti galerijoje – paroda „Iš medžio gyvenimo“
Klaipėdos Baroti galerijoje šiandien atidaroma Lietuvos menininko, Vilniaus dailės akademijos garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) piešinių paroda. Parodos kuratorius dr. Vidas Poškus. ...
-
Pianistas, mėgstantis iššūkius1
Šiandien 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė Paulius Anderssonas pirmąkart surengs solinį rečitalį, kuris neabejotinai turėtų atkreipti melomanų dėmesį. Pianistas atliks žymaus XIX a. vengrų kompozitoriaus ir pianisto...
-
Plojimų niekada ne per daug
Pasibaigus spektakliui, koncertui ar renginiui atlikėjams yra įprasta sulaukti žiūrovų aplodismentų. Tačiau vis dažniau pastebimi plojimai atsistojus reiškia ne tik susižavėjimą ar pagarbą atlikėjams, bet ir tam tikrą inerciją? ...
-
Septyneri metai burtų ir magijos mokykloje1
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija iki egzaminų sesijos likusias šimtą dienų pasitiko naujove – mokyklą paliekanti XXVII gimnazistų laida bendruomenei dovanojo spektaklio „Dūmeliai, arba septyneri metai burtų ir magijos mok...
-
Klaipėdoje – garsenybių choreografinės kompozicijos
Žvejų rūmų fojė aidėjo aplodismentai ir šurmulys, primenantis tą, kuris pasigirsta Holivudo žvaigždėms pasirodžius viešumoje. Taip klaipėdiečiai pasitiko į mūsų miestą atvykusį kultinį švedų choreografą Alexanderį Ekm...