Quantcast

Kretingos festivalyje skambantys XVII a. vargonai tampa žinomi visoje Europoje

  • Teksto dydis:

Kretingos pranciškonų bažnyčioje saugomas Lietuvos muzikinės kultūros lobis – tai seniausi veikiantys mūsų šalies vargonai, sukonstruoti maždaug 1680 m. Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, vadovaujamas Rodrigo Calveyros, rugpjūčio 23–rugsėjo 1 dienomis jau trečią kartą sukvies įvairių Europos šalių senosios muzikos atlikėjus, kad atskleistų šių istorinių vargonų skambesio grožį, atlikdami tos pačios epochos muziką.

Žinia sklinda plačiai

Festivalyje koncertavusių muzikantų dėka žinia apie unikalų instrumentą sklinda visoje Europoje, ir tarptautinė senosios muzikos bendruomenė jau pradeda įsiminti Kretingos vardą.

„Niekada nepamiršiu, koks buvo garsaus dirigento ir vargonininko Leonardo Garcia Alarcono „susitikimas“ su šiuo instrumentu, jam atvykus į repeticiją pirmajame festivalyje. Vos prisilietęs prie klaviatūros ir išgavęs pirmuosius garsus, jis tiesiog pamiršo viską aplinkui ir nesustodamas improvizavo bene 40 minučių. Pagautas įkvėpimo jis galingai užgiedojo „Salve Regina“, priblokšdamas visus buvusius šalia“, – pasakojo festivalio meno vadovas.

Kretingos instrumento vertę pirmaisiais festivalio metais patvirtino ir kiti atlikėjai, tokie kaip Johannesas Stroblas, vadovaujantis Šveicarijos Muri katedros muzikiniam gyvenimui, kurio centre – net treji išlikę istoriniai XVII a. ir XVIII a. vargonai; taip pat Marselio senosios muzikos festivalio vadovas, prancūzų vargonininkas Jeanas Marcas Aymesas ir ilgametis legendinio Jordi Savallio asistentas vargonininkas Luca Guglielmi. Galimybe muzikuoti festivalyje, skambant XVII a. instrumentui, jau džiaugėsi ir tokios žvaigždės kaip dainininkės Maria Cristina Kiehr ir Nuria Rial, baroko smuikininkas Manfredo Kraemeris ir kiti pasaulinio garso atlikėjai.

Talkina du asistentai

Vargonininkai, kurie atvyksta į Tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį koncertuoti ansambliuose, kitais metais kviečiami festivaliui parengti vargonų rečitalį. Pirmojo vizito metu jie susipažįsta su visomis instrumento galimybėmis, todėl antraisiais metais gali sukurti specialią programą, geriausiai atskleidžiančią Kretingos vargonų garso estetikos savitumą. Šiemet vargonų rečitalius atliks jau minėtas L.Guglielmi ir pagrindinis Ženevos Šv. Petro katedros vargonininkas Vincentas Thevenazas.

„Dažniausiai Kretingoje koncertuojantiems vargonininkams prireikia net dviejų asistentų, nes registrai keičiami iš abiejų instrumento šonų, kur atlikėjo rankos nepasiekia. Jei muzikantas viename kūrinyje nori panaudoti skirtingus instrumento tembrus ir spalvas, kad klausytojai galėtų išgirsti išraiškingą, emocionalią „istoriją“, turime dviese vienu metu keisti registrus, iš anksto gavę vargonininko instrukcijas ir sulaukę jo ženklo atliekant kūrinį“, – apie grojimo Kretingos vargonais specifiką pasakojo festivalio prodiuserė, baroko muzikos dainininkė Renata Dubinskaitė.

Publika girdi ir mato

R.Calveyra pabrėžė, kad klausytojų patirtis Tarptautiniame Kretingos senosios muzikos festivalyje labai skiriasi nuo vargonų koncertų kitose bažnyčiose, kuriose instrumentai paprastai būna viršuje publikai už nugaros: „Šį nedidelį instrumentą pastatėme ant važiuojančios platformos, tad per koncertus galime išstumti jį į bažnyčios priekį priešais altorių, surasti kiekvienai programai ir atlikėjui tinkamiausią jo padėtį. Tikrai retas atvejis, kai vargonų muzikos koncertuose publika gali ne tik girdėti muziką, bet ir stebėti patį instrumentą bei atlikėją. Tai leidžia užmegzti žymiai glaudesnį kontaktą su klausytojais, tiesiogiai perduoti jiems iš muzikanto sklindančią ekspresiją.“

Festivalyje ne tik grojama vargonais solo, bet ir muzikuojama su dainininkais bei styginių ir pučiamųjų instrumentų atlikėjais įvairios apimties ir sudėties ansambliuose. Nors Kretingos instrumentas atrodo nedidelis, jo galios pakanka užpildyti bažnyčios erdvę ir pasiekti visus jos užkaborius, kuriuose kartais tenka įsikurti klausytojams, neberadusiems laisvų sėdimų vietų gausiai lankomuose festivalio koncertuose.

Šiemet festivalio publiką du paskutinius rugpjūčio savaitgalius džiugins penki nemokami koncertai.

Baltijos kelio 30-mečiui

Trečiasis Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis bus išskirtinis: jis ne tik vėl pakvies klausytojus į susitikimą su senosios muzikos žvaigždėmis, bet ir paminės ypatingą  datą  – Baltijos kelio 30-metį.

Rugpjūčio 23 d. festivalį atidarys ansamblio „I Fedeli“ (Šveicarija) koncertas, kuriame skambės  ansamblio meno vadovo Josue Melendezo parengta programa – įvairiose Europos šalyse kūrusių kompozitorių muzika kornetams ir barokiniams trombonams. Rugpjūčio 25 d. klausytojai turės progą išgirsti Ženevos konservatorijos vargonų profesoriaus, tarptautinę šlovę pelniusio atlikėjo V.Thevenazo rečitalį.

Antrąjį festivalio savaitgalį  – rugpjūčio 29 d. – pradės išskirtinio italų dainininko Furio Zanasi rečitalis – jis yra vienas iš labiausiai pripažintų senosios muzikos dainininkų. Rugpjūčio 30 d. seniausių Lietuvos vargonų galimybes atskleis L.Guglielmi, laikomas vienu ryškiausių jo kartos vargonų atlikėjų. Festivalį užbaigs koncertas „Baltijos kelias“ – jame skambės specialiai  Baltijos kelio 30-mečiui sukurta „Canto Fiorito“ programa. Joje bus pristatyti baroko kompozitoriai iš trijų Baltijos valstybių, o koncertą užbaigs žymiausio šių laikų estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūriniai. Programa bus atliekama kartu su Latvijos ir Estijos atlikėjais – taip bus paminėtas unikalus Baltijos kelio fenomenas, kuris visam pasauliui yra įkvepiantis laisvės troškimo, taikos ir vienybės pavyzdys.

Festivalį organizuoja senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“, remia Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija, Kretingos rajono savivaldybė, paramos fondas „Gerumo versmė”, viešbutis „Grand Baltic Dunes”, „Japoniškas sodas”. Festivalio partneriai – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapija ir Kretingos rajono kultūros centras.

Festivalio programa

Rugpjūčio 23 d. – „Perlų vėrinys: muzika kornetams ir barokiniams trombonams nuo Pietų iki Šiaurės Europos“: ansamblis „I Fedeli“ (Šveicarija), meno vadovas J.Melendezas.

Rugpjūčio 25 d. – „Turas po Europą“: V.Thevenazo (Šveicarija) vargonų rečitalis.

Rugpjūčio 29 d. – „Balsui solo su simfonijomis“: baritonas F.Zanasi ir vargonininkas V.Thevenazo (Italija).

Rugpjūčio 30 d. – „Apolono heksakordas“: L.Guglielmi (Italija) vargonų rečitalis.

Rugsėjo 1 d. – „Baltijos kelias: muzikinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtys“: ansamblis „Canto Fiorito“ (Lietuva), meno vadovas R.Calveyra, kviestiniai atlikėjai iš Latvijos ir Estijos.

Festivalio koncertų Kretingos pranciškonų bažnyčioje pradžia – 19 val., įėjimas – laisvas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bet

Bet portretas
O tai Kretingos liuteronai dar neišvežė garsiųjų vargonų į Vokietiją remontuoti?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių