Kodėl vaikai per Velykas galėdavo būti apžnaibyti?

Velykos – gamtos pabudimo, pavasario šventė. Dar iki krikščionybės atsiradimo Lietuvoje, mūsų senoliai jau margino kiaušinius ir šventė Velykas. Atėjus Krikščionybei Velykos įgavo kitą – Kristaus prisikėlimo prasmę, tačiau daug su Velykomis susijusių tradicijų išlikusios iki šiol. Pas daugelį iš mūsų per Velykas susirinks šeima ir artimieji, kad pabendrautume, prisimintume primirštas tradicijas. Apie Velykas vaikystėje kalbame su Klaipėdos rajono amatų centro direktore, edukatore ir tautodailininke Vale Krauleidiene.

– Kaip laukdavote Velykų seniau, kai buvote dar vaikas?

– Augau Dzūkijoje, gražiame, etnografiniame Musteikos kaime. Gal todėl man ir svarbios tradicijos, papročiai ir etninė kultūra. Viskas ateina iš vaikystės, iš šeimos.Velykos ir seniau buvo ypatingai laukiama šventė. Svarbu paminėti, kad Velykų laukimas prasidėdavo jau nuo Užgavėnių, kai prasidėdavo gavėnios laikotarpis, kurio metu žmonės pasninkaudavo – atsisakydavo linksmybių, mėsos. Ypatingu laikytas nuo didžiojo trečiadienio prasidedantis pasninkas, kurio metu nebuvo valgoma ne tik mėsos bet ir pieno produktų, o didįjį ketvirtadienį užsigavėdavo net bažnyčios vargonai ir varpai – mišiose buvo galima išgirsti tik medinį barškutį, vargonus išgirsdavome tik didžiojo šeštadienio vakarinėse mišiose po ugnies ir vandens šventinimo. Didįjį šeštadienį žmonės bažnyčioje budėdavo ir Kristaus prisikėlimo laukdavo per visą naktį. Tąnakt bažnyčioje nevalia būdavo užmigti. Miegantiems jaunimas krėsdavo „šposus“ tai varnos plunksną, tai žolės kuokštelį galėdavo po nosimi pakišti.

– Kaip Velykas šventėte namie, kaip atrodydavo Velykų stalas?

– Namuose Velykų šventimas prasidėdavo tik po rytinių Velykų pamaldų. Šeima rinkdavosi prie gausiai nukrauto šventinio stalo, kur visada būdavo riebesnis mėsos patiekalas, mamos mielinis pyragas keptas duonkepyje, sviestinis avinėlis – kaip Kristaus simbolis ir žinoma velykiniai margučiai.

Dabar mažai kas taip daro, bet mūsų šeimoje labai svarbus ir simboliškas buvo pirmo kiaušinio dalijimasis. Panašiai kaip per Kūčias kalėdaitį, taip per Velykas pirmą kiaušinį, tėtis išdalindavo į lygias dalis, ir visiems buvo būtina to pirmo kiaušinio paragauti.

Pirmąją Velykų dieną švęsdavome išskirtinai šeimoje.

– Ar žaisdavote kokius Velykinius žaidimus? Gal galėtumėte apie juos papasakoti?

– Kadangi pasisėdėjimas su šeima trukdavo ilgai, buvo žaidžiami Velykiniai žaidimai. Žaidimus žaisdavome ne tik vaikai, bet ir šeimos vyresnieji.

Bukynės – vienas populiariausių Velykų žaidimas. Kiekvienas žaidėjas išsirenka jo manymu stipriausią margutį, tada margučiai mušami galais vienas su kitu kol vienas įskyla. Įskilęs margutis pralaimi, o tvirčiausias bando jėgas su kitais.Laimi stipriausias margutis. Vaikystėje turėjome daugybę būdų stipriausiam kiaušiniui išsirinkti. Pirmiausia ieškodavome kiaušinio smailiausiu galu - toks turėjo greičiausiai priešininką sukulti. Dar patikimas kiaušinio stiprumo nustatymo būdas buvo pakalenti kiaušinį į dantis, pagal garso duslumą buvo galima nuspręsti ar po lukštu kartais nėra oro tarpo. Svarbi buvo ir mušimo technika - kiaušinį bandydavome laikyti taip, kad delnas jį spaustų iš visų pusi, bet ne per stipriai. Mušti kiaušinius vaikystėje būdavo labai smagu, tačiau iki galo įsijausti neleisdavo žinojimas jog pramuštus kiaušinius teks suvalgyti, tėvai neleido maisto švaistyti. Tikėta, kad stipriausio kiaušinio turėtojas kitais metais bus sveikiausias, o kiaušinis „nugalėtojas“ likdavo namie saugiai padėtas iki kitų Velykų.

Kiaušinių ridenimas – žaidėjai ant kokio aukštesnio daikto padėdavo medinį lovelį, kuriuo bus ridenami kiaušiniai. Žaidėjai po vieną ridena kiaušinius, jei ridenamas kiaušinis užkliūva jau stovintį kiaušinį tada žaidėjas jį pasiima. Laimi toliausiai kiaušinį nuridenęs žaidėjas, kuris gali pasiimti visus pabaigoje likusius kiaušinius. Egzistavo ir kitoks šio žaidimo variantas, kai ridenant bandoma pamušti kitus kiaušinius, tada laimi stipriausias kiaušinis. Tokiu atveju kartais žaidėjai bandydavo pagudrauti ir tarp tikrų kiaušinių sužaisti su tikroviškai atrodančiu mediniu margučiu. Toks šposininkas rizikuodavo ne tik laimėti, bet būti pagautas ir apžnaibytas kitų vaikų.

– Kokios tradicijos labiausiai įstrigusios į atmintį?

– Dzūkijoje nuo seno gyvavo keletas Velykinių tradicijų – tai lalavimas ir kiaušiniavimas.

Kiaušiniauti eidavome mes, vaikai. Pavalgę Velykinius pusryčius, pasiimdavome kuo dailesnius krepšelius, maišelius, pasipuošdavome ir keliaudavome per visą kaimą. Nepraleisdavome nei vienos sodybos – visas aplankydavome. Pasveikindavome žmones su Velykomis, o jie mums dovanodavo po margutį, vaišindavo pyragu, namie keptais saldumynais.

Lalavimas – tai išskirtinė, Velykinė Dzūkijos tradicija. Anksčiau laukdavo tik nevedę vyrai, o mano vaikystėje tą galėjo daryti ir vyresni, ir jaunimas. Jie ėjo iš trobos į trobą, dainavo dainas, grojo, sveikino visus su prisikėlimo švente, linkėdavo gero derliaus. Visi tokių svečių labai laukdavo, pavaišindavo ir dovanodavo po margutį.

– Dabar Klaipėdos rajono amatų centre vedate įvairius edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems, kaip manote kaip pasikeitė Velykų laukimas vaikams dabar ir anuomet?

– Amatų centre stengiamės perduoti tą senąją Velykų dvasią tiek vaikams,tiek suaugusiems: mokome marginti kiaušinius senoviniais būdais ir ornamentais, pasakojame apie margučių spalvų, raštų prasmę ir reikšmę, mokome duonkepyje kepti velykinius saldumynus. Žinoma vaikai šventės labai laukia ir dabar, ir senesniais laikais, tačiau Velykų laukime dabar mažiau religingumo, galbūt lengvesnis pasiruošimas pačioms šventėms. Anuomet ir mes vaikai būdavome įtraukti į pasninkavimą, maisto ruošą, generalinę namų tvarką.

– Ko palinkėtumėte skaitytojams artėjančių Velykų proga?

– Palinkėčiau laukiant Velykų pabandyti pasninkauti - nebūtinai nevalgant, bet kiekvienam reikėtų susimastyti, apvalyti savo mintis, ištrūkti iš rutinos. O atėjus Velykų metui pajusti pabudimą ir savyje. Su atgimstančia gamta atgimti ir patiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kriuk kriuk

Kriuk kriuk portretas
Neskleiskite melo , visos šventės yra biznis.Eskite kaip kiaulės, paskiau subines plaukite ,kad netuktumėte kaip kiaulės.

Julius

Julius portretas
Nes seni pedofi.... mėgsta sado mazo ?

Todėl

Todėl portretas
kad vaikų teisių nebuvo!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Rūtų galerijoje – E. Malinausko tapybos paroda
    Rūtų galerijoje – E. Malinausko tapybos paroda

    Klaipėdietis tapytojas marinistas Edvardas Malinauskas šį penktadienį 17.30 val. uostamiesčio Rūtų galerijoje (Danės g. 9) pristatys savo paveikslų parodą „Gyvename prie Baltijos“. Iki birželio 21-osios joje bus eksponuojami nauji,...

  • Atvėrė duris į muzikos pasaulį
    Atvėrė duris į muzikos pasaulį

    Gegužės viduryje Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje vyko įspūdingas renginys – meninio projekto "Atverkime duris į muzikos pasaulį" koncertas. Tai jau keletą pavasarių organizuojama ir tradicinė tapusi šventė, sukvietusi gaus...

  • Klaipėdos festivalyje skambės džiazas suaugusiems
    Klaipėdos festivalyje skambės džiazas suaugusiems

    Nemokamas, jubiliejinis 25-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis birželio 6-8 dienomis kvies pasiklausyti lengvo, skoningo bei energingo džiazo, kurį iš Ukrainos atveš „Jazz in Kiev Band“ ir Laura Marti. ...

    1
  • Ketvirtosios Klaipėdos kamerinio orkestro gastrolės Šveicarijoje
    Ketvirtosios Klaipėdos kamerinio orkestro gastrolės Šveicarijoje

    Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas meno vadovo Mindaugo Bačkaus,  gegužės 22–27 dienomis gastroliuos Šveicarijoje. Tai bus jau ketvirtasis klaipėdiečių koncertinis turas šioje šalyje. 2014 ir 2015 metais orkestra...

  • 20-asis „Šermukšnis“: ugnis, vanduo ir...
    20-asis „Šermukšnis“: ugnis, vanduo ir...

    Liepos pradžioje Klaipėdos senamiestyje, po atviru dangumi šurmuliuos jubiliejinis, jau 20-asis tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, miestiečius ir miesto svečius tris dienas viliosiantis įspūdingais reng...

    2
  • Koncertas, kuriame dainuos instrumentai
    Koncertas, kuriame dainuos instrumentai

    Dainose esame įpratę girdėti žodžius, o kaip skamba dainos be žodžių? Šį muzikos fenomeną tyrinėja kūrybingojo saksofonininko Arvydo Kazlausko inicijuota programa, kurią jis Lietuvos uostamiestyje atliks su orkestro „Sinfonietta Riga&...

  • Mieste prie jūros – skambantys „Atspindžiai vandeny“
    Mieste prie jūros – skambantys „Atspindžiai vandeny“

    Uostamiesčio gyventojai puikiai supranta, kad jūra, vanduo gali įkvėpti kūrybai. Būtent tokia tematika jungia koncertinę programą, kurią paruošė Rita Novikaitė (mecosopranas) ir Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas). Jaukioje Klaipėd...

  • Muziejų naktis: parodų salėse – bendruomeniškumo jungtys
    Muziejų naktis: parodų salėse – bendruomeniškumo jungtys

    Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) tradiciškai įsitrauks į Tarptautinės muziejų nakties siautulį ir rytoj nuo 18 val. kviečia į svečius – pažinčiai su naujomis, specialiai ta proga pristatomomis ekspozicijomis bei atokvėp...

  • Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai koncertavo Palangos Kurhauzo salėje
    Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai koncertavo Palangos Kurhauzo salėje

    Ankstų gegužės rytą gausus būrys jaunųjų muzikantų iš Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos pajudėjo Palangos link. Vien tik išgirdus šio miesto pavadinimą, tarytum užuodžiame jūros kvapą, jaučiame ore plevenančią atostog...

    1
  • Uostamiesčio kultūrinės naujienos trumpai
    Uostamiesčio kultūrinės naujienos trumpai

    Šį savaitgalį ir kitą savaitę Klaipėdoje vyks daug įvairių kultūrinių renginių. ...

Daugiau straipsnių