Baroko epochos pažiba

300 metų meno kūriniui – tai daug ar mažai? Brandenburgo koncertų autorius J.S.Bachas tuo metu buvo garsus atlikėjas, su kuriuo nedrįsdavo varžytis net didžiausi to meto virtuozai. Tačiau J.S.Bacho kuriamos muzikos genialumą tais laikais mažai kas suprato. Kompozitoriui mirus, kūriniais niekas nesirūpino, todėl daug jų dingo. Taip vos nenutiko Brandenburgo koncertų rankraščiams per Antrąjį pasaulinį karą, kai traukinį, kuriuo važiavo J.S.Bacho partitūras gabenęs bibliotekininkas, pradėjo bombarduoti. Laimė, kad žmogui pavyko pabėgti iš traukinio į netoli esantį mišką kartu su neįkainojamos vertės rankraščiais.

Šiandien J.S.Bachas laikomas garsiausiu baroko epochos vokiečių kompozitoriumi. Jo meniniai atradimai turėjo didelės įtakos tolesnei muzikos istorijos raidai, iš jo kūrybos ir dabar įkvėpimo semiasi įvairiausių kartų bei tautų muzikai. Todėl nestebina, kad J.S.Bachas yra vienas dažniausiai atliekamų autorių visame pasaulyje.

Muzika vargonams tapo visos J.S.Bacho kūrybos pagrindu. Taip pat jis kūrė vokalinę instrumentinę muziką, opusus klavišiniams instrumentams, orkestrines siuitas, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui.

Paminės jubiliejinę sukaktį

„Patys žymiausi yra šeši Brandenburgo koncertai, parašyti 1721-aisiais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dedikaciją J.S.Bachas pasirašė 1721 metų kovo 24 dieną“, – pasakojo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Jis pasiūlė festivalyje „Klaipėdos muzikos pavasaris“ atlikti visus šešis Brandenburgo koncertus, taip paminint jubiliejinę jų sukūrimo sukaktį.

Brandenburgo koncertai, kuriuos J.S.Bachas parašė gyvendamas Kiotene, sumanyti skirtingos sudėties orkestrams. Pasak M.Bačkaus, „III ir VI koncertai yra tik styginių solistams su klavesinu. Tačiau didžioji koncertų dalis (I, II, IV ir V) yra concerto grosso tipo kūriniai. Juose soliniai instrumentai derinami su likusia orkestro grupe“.

Unikalus orkestro projektas

Projekto unikalumas slypi tame, kad Klaipėdos kamerinio orkestro sudėtis papildyta originaliais pučiamaisiais instrumentais, kūriniai atliekami naudojant autentišką 415hz derinimą. Meno vadovo nuomone, „sumanymas yra labai įdomus, bet dar labiau sudėtingas dėl absoliučiai unikalių instrumentų – senovinių valtornų, barokinių obojų, fagoto, trimito,

kuriais Lietuvoje negrojama“. Šios srities specialistų, kurie gerai įvaldę senovinius instrumentus, yra tik užsienyje. Pasaulinės pandemijos akivaizdoje šio ambicingo sumanymo įgyvendinimas tapo dideliu iššūkiu. Tačiau jis buvo įveiktas: orkestro sudėtį papildė Vytenis Giknius (barokinis traversas, išilginė fleita), Rodrigo Calveyra (išilginė fleita, Brazilija, Lietuva), Jonas Olaberria (barokinis obojus, Ispanija), Emmanuelis Laporte, Martinas Rouxas (barokiniai obojai, Prancūzija), Florianas Gazagne (barokinis fagotas, Prancūzija), Bruno Fernandesas (barokinis trimitas, Portugalija), Nina Daigremont, Nicolas Chedmailas (medžioklės ragai, Prancūzija).

Gros senoviniais instrumentais

Beje, pastarieji instrumentai J.S.Bacho partitūroje vadinami corni di caccia ir yra natūralūs. Šiuolaikinės valtornos pirmtakai tada dar neturėjo vožtuvinio mechanizmo. Šio mechanizmo taip pat neturi ir natūraliai skambantis barokinis trimitas. Tobulai groti šiais instrumentais yra nepaprastai sudėtinga.

Barokiniuose kūriniuose dažnai girdima ir viola da gamba – į dabartinę violončelę panašus, tik ne keturių, o šešių ar septynių stygų senovinis instrumentas. Tokiais koncerte grieš Piotras Wacławikas ir Julia Karpeta (Lenkija).

Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteris Konradas Levickis grieš ir įprastu, ir piccolo smuiku, jo kolegos Anna Luiza Aleksandrow-Bertash ir Ivanas Bertashas atliks solines altų partijas.

Klavesinininkas ir dirigentas

„Šiam sumanymui įgyvendinti reikalingas geras klavesinininkas, atliekantis vieną pagrindinių basso continuo vaidmenų. Juo sutiko būti Vincentas Bernhardas iš Prancūzijos. Jis yra fantastiškas atlikėjas“, – teigė M.Bačkus, klavesinininkui taip pat patikėjęs dirigento funkcijas.

Geniali J.S.Bacho kūryba muzikos specialistų vertinama dėl savo intelektualinės gelmės, techninio ir meninio meistriškumo. Ji neprarado aktualumo ir gyvybingumo net po 300 metų, kaskart suskamba naujai ir atveria vis gilesnius minties klodus. Tuo dar kartą įsitikinti bus galima balandžio 23 d. 18.30 val. programoje „Brandenburgo koncertams – 300“, kuri bus transliuojama Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais.