Klaipėdos festivalis: pirmasis ambicingas pasisveikinimas su publika

  • Teksto dydis:

Liepos 29–rugpjūčio 14 d. scena virtusiame istoriniame elinge Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys pirmąjį Tarptautinį Klaipėdos festivalį, kuriame publika išvys dviejų baletų premjeras, romantišką simfoninės muzikos koncertą su Paganiniu vadinamu smuikininku ir net keturis operos „Skrajojantis olandas“ spektaklius.

Sugrįš „Skrajojantis olandas“

Klaipėdos kraštovaizdis įkvėpė ne tik garsųjį kompozitorių R. Wagnerį parašyti operą „Skrajojantis olandas“, bet ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą – pristatyti šią operą ant marių kranto, scenografiją patikint Klaipėdos senajam elingui, o į spektaklio statistų būrį įtraukiant net tikrą laivą „Nordwind“.

Spektaklį Klaipėdoje 2020-aisiais sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Klaipėdos senajame elinge ir vėl uždainuos Olandas – Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa (liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 d.), geriausias 2012 ir 2014 m. Latvijos operos solistas Rihardas Mačanovskis (rugpjūčio 4 d.), šiemet Auksinį scenos kryžių už šią partiją pelnęs Dalandas – Tadas Girininkas, Zenta – viena geriausių R. Wagnerio muzikos atlikėjų tituluojama Manuela Uhl iš Vokietijos (liepos 29 ir 31 d.), žinoma solistė Sandra Janušaitė (rugpjūčio 1 ir 4 d.), Erikas – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis Kristianas Benediktas (liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 d.), latvių tenoras Andris Ludvigas (rugpjūčio 4 d.), Vairininkas – Rafailas Karpis, Mari – Dalia Kužmarskytė. Kartu pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, simfoninis orkestras, baleto ir mimanso artistai. Liepos 29 ir 31 d. prie dirigento pulto stos M. Pitrėnas, o rugpjūčio 1 ir 4 d. – teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Klaipėdos pajūriu 2020-ųjų rugpjūčio 1-ąją „praplaukęs“ užkeiktojo šmėklų laivo kapitonas – Skrajojantis olandas užbūrė ne tik Klaipėdos ar Lietuvos operos gerbėjų širdis. Spektaklis transliuotas LRT, tad su juo susipažino vasarą jo nematę lietuviai ir tautiečiai, gyvenantys užsienyje. „Skrajojantis olandas“ rado gerbėjų pasaulinio garso operos platformoje „OperaVision“, o publika iš Amerikos, Afrikos ir kitų žemynų ne tik liaupsino kūrėjų sumanymą, bet ir susidomėjo, kur toji Klaipėda, nes ir Lietuvos, ir jos uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą. Šiemet, kad pamatytų antrąjį „Skrajojančio olando“ dublį, į Klaipėdą atvyks operos gerbėjai iš Lietuvos ir užsienio, nes R. Wagnerio muzika tokia pagavi ir išskirtinė, kad įvairiose šalyse veikia jos gerbėjų klubai, o „wagneristai“ keliauja po pasaulį, grožėdamiesi išskirtiniais šio kompozitoriaus pastatymais.

2020-ieji buvo operos „Skrajojantis olandas“ pripažinimo ir sėkmės metai: klaipėdiečių pastatymas pelnė Klaipėdos „Padėkos kaukę“ kaip geriausias spektaklis, o jo režisierius D. Abaris, kaip geriausias metų režisierius, ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas, kaip geriausias solistas, buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais – įvertinti visos Lietuvos mastu.

Du baleto spektakliai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu uostamiestyje pirmąkart kuria vienas ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Europoje – choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis. Į Klaipėdos senąjį elingą bus perkelti jo su tarptautine Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda sukurti du vienaveiksmiai baleto spektakliai: „Stabat Mater“ pagal G. B. Pergolesi muziką ir I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ (rugpjūčio 13 ir 14 d.). Statant šiuos baletus, šiuosyk menininkams talkino jauna ir veržli Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė. Vėliau abu spektakliai taps šio teatro repertuaro dalimi ir naująjį sezoną dar kartą bus perkelti po šio teatro stogu.

Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo sujungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo.

„Abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims. „Stabat Mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos“, – mintimis dalijosi choreografas.

Vyks ant marių kranto

Rugpjūčio 6-ąją Klaipėdos senajame elinge festivalio publiką suburs simfoninės muzikos koncertas, kuriame su Roberto Šerveniko diriguojamu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros „rusiškuoju Paganiniu“ tituluojamas smuiko virtuozas Maksimas Fedotovas. Jis grieš solo atliekant konservatyviojo romantiko M. Brucho koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26. Koncerte taip pat skambės C. Saint-Saënso „Introdukcija ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28 ir ištraukos iš S. Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjerą Muzikinis teatras pristatys rugsėjį.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuo 1998 m. rengiamas tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ tapo vienu svarbiausių traukos taškų klasikinės muzikos gerbėjams Lietuvos pajūryje pačiame atostogų sezono įkarštyje. Gimęs iš dirigento Stasio Domarko iniciatyvos ir daugiau kaip du dešimtmečius organizuojamas festivalis nuosekliai vykdė savo misiją – puoselėjo profesionalųjį scenos meną Vakarų Lietuvoje, kasmet pristatydamas operos, operetės ir šokio spektaklius, simfoninės ir vokalinės muzikos programas.

Tačiau šiuo metu atsinaujinančiam teatrui tapo ypač aktualu atliepti ne tik augančias kolektyvo menines ambicijas, bet ir tokias nūdienos kultūros reikmes, kaip auditorijos plėtra, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas, įvaizdžio gerinimas ir žinomumo didinimas. Tad 2021-aisiais festivalis taip pat keičia savo įvaizdį ir mastelį: nuo šiol jis vadinsis Klaipėdos festivaliu, o jo pagrindiniu siekiu taps įsitvirtinimas tarp didžiausių klasikinės muzikos festivalių ne vien Vakarų Lietuvos, bet ir visame Baltijos regione. Lygiuodamiesi į orkestrų pasirodymais ir operų pastatymais atvirame ore garsėjančius Europos muzikos festivalius, tokius kaip Bregenco festivalis Austrijoje, Operos festivalis Veronos arenoje ar kaimyninėje Latvijoje neseniai pradėtas rengti Rygos Jūrmalos muzikos festivalis, Klaipėdos festivalio rengėjai ketina savo sumanymus įgyvendina unikalioje vietoje – senajame elinge, tapsiančiame naujojo festivalio simboliu ir programos epicentru.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių