Senosios keramikos pėdomis

Paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ 17 val. bus atidaryta Etnokultūros centro dirbtuvėse Meno kieme.

Joje bus eksponuojamos Mažosios Lietuvos teritorijoje – Nidoje, Kaliningrado srityje bei Šventosios gyvenvietėje rastų akmens amžiaus keramikos dirbinių replikos – rekonstrukcijos. Atskirą grupę sudaro bronzos bei geležies amžių prūsų keramikos rekonstrukcijos. Eksponuojamos replikos padarytos VšĮ „Vilniaus puodžių cecho“ organizuojamų vasaros archajinių amatų stovyklų metu. Šioms stovykloms vadovavo keramikos meistrai Elena Aleksejeva, Laura Sodeikaitė ir Dainius Strazdas, konsultavo archeologė Sigutė Mikšaitė.

Narvos kultūra tris tūkstantmečius – visą neolito ir senojo bronzos amžiaus pradžios laikotarpį (4800/3500–1800/1600 m. pr. Kr.) – buvo pagrindinė Rytų Baltijos regiono kultūra. Su ja siejamas pirmosios keramikos pasirodymas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Narvos kultūros indai iš kitų kultūrų dirbinių išsiskiria savo įspūdingomis formomis. Tai – dideli smailiadugniai puodai ir smulkūs pailgieji dubenėliai – lempelės. Analizuojant originalią medžiagą matyti, kad indai išskirtinai lengvi, porėti. Jų paviršius šviesus, o šukės vidus lūžyje – tamsus. Taip yra dėl ne visai sudegusių organinių priemaišų, kurios yra vienas būdingiausių Narvos kultūros požymių.

Analizuojant originalią medžiagą matyti, kad indai išskirtinai lengvi, porėti.

Meistrai ves užsiėmimus

Nedidelės, tačiau ryškios ir savitos Pamarių kultūros, susiformavusios vėlyvajame neolite (3100/2900–1800/1600 m. pr. Kr.), gyvavimo laikotarpiu keramikos formavimo masė buvo artima žvirgždinei mūsų kaimo keramikai. Molio masėje yra tik mineralinių priemaišų: dailesniuose ornamentuotuose puoduose – smėlio arba labai smulkiai grūsto granito, didžiuosiuose „ūkiniuose“ induose – gana stambaus granito. Pamarių kultūros keramika žavi formų gausa ir įvairove – tai įvairios amforos, taurės, plačiaangės puodynės, apskriti dubenys, pailgi dubenėliai ir mažieji puodukai.

Prūsų keramika pasižymi nepaprastu kruopštumu, ypač aukštu technologiniu lygiu. Ji formuota iš grūstu granitu liesinto molio. Dalis indų gausiai dekoruoti, kai kurių paviršius prieš degimą nugludintas, žvilga.

Parodos autoriai – E.Aleksejeva, L.Sodeikaitė, Jurgita Radžiūnaitė, Kristina Motuzienė- Matuzevičienė, D.Strazdas, Eglė Maskoliūnaitė, Polina Dudnikova, Onutė Volungevičiūtė.

Po parodos atidarymo Vilniaus puodžių cecho meistrai pakvies kartu lipdyti ir dekoruoti akmens amžiaus Pamarių kultūros indelius virvelinės keramikos būdu. Užsiėmimas bus kartojamas šeštadienį 10 val. Būtina registracija tel. (8 46) 310 022.

Paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ – vienas iš Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ renginių. Ekspozicija Etnokultūros centre veiks iki metų pabaigos.

Piešiniuose – geležiniai kryžiai

Pirmadienį 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre bus pristatyta menininkės I.Šarkuvienės piešinių paroda „Senieji geležiniai kryžiai“.

I.Šarkuvienė kapinių kryžius piešia nuo 1989 m. Senąsias kapinaites suranda važiuodama, keliaudama, žmonių pasiklausdama. Prieš trejus metus pradėjusi intensyviau, pagal žemėlapį lankyti regiono kapines, vis naujomis išlikusių kryžių fiksacijomis ji papildė jau gana gausią – maždaug 70 nupieštų kryžių kolekciją.

Įkvėpimo ir ryžto tęsti šią misiją Irena semiasi iš miško kapinaitėse surandamų kryždirbystės meno pavyzdžių, kurių ten niekas nebemato, jais nebesidomi. Autorės skvarbus žvilgsnis nukrypo į metalinius, nors jau nuvirtusius, surūdijusius, tačiau vis dar labai gražius kryžius. Šie sakralinio liaudies meno (kryžius pagaminusius meistrus identifikuoti sunku) kūriniai, jų dekoro ir konstrukcijos elementai kruopščiai išnagrinėti ir užfiksuoti I.Šarkuvienės piešiniuose. Paroda vyks iki lapkričio 8 d.