Quantcast

Klaipėdos bohema: atidaroma paroda iš archyvų

  • Teksto dydis:

Šeštadienį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta paroda „Klaipėdos bohema. Iš archyvų“. Vernisažas – 20 val. Atidarymo metu vyks siautulingas renginys su to laikmečio herojais.

Parodos „Klaipėdos bohema. Iš archyvų“ projekto autorė ir parodos kuratorė – Sondra Simana, ekspozicijos architektė – Gerda Antanaitytė.

Istorinėje-meninėje parodoje, suformuotoje pagal tyrimo „Klaipėdos bohema 1985–2000“ medžiagą, bus eksponuojamos asmeninių archyvų ir interneto puslapio epaveldas.lt nuotraukos, daiktai ir jų istorijos, plakatai, kultūrinių įvykių vaizdo įrašai, Klaipėdos muzikos grupių garso įrašai ir kt., pasakojantys apie XX a. pabaigos Klaipėdos miesto atmosferą ir čia vykusius neformalius judėjimus.

Pasak projekto autorės, paroda nesiekia būti visažinė, bet tam tikro apibendrinančio metaforinio lygmens intuityviai ieškota. Tema pristatoma per to laikmečio menininkų susibūrimų vietas: „Fanierkę“, „Partenkę“, „Mansardą“, „Gliuknamį“, „Darželį“, „Senąją Prieplauką“, galerijas „Pėda“, Baroti ir „Bohema“, barus „Pupelė“, „Teatrabaris“, „Centras“, „Paštelis“, „Fotogalerija“, karščiausią tašką – barą „Bohema“ su charizmatiškąja savininke Stefute ir kt. Tuomet nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, bet visi viską žinojo, nes vaikščiodavo iš vienos vietos į kitą, bendraudavo, gerdavo kavą ar ką nors stipriau, filosofuodavo, žaisdavo šachmatais, šokdavo, mylėdavosi ir turėjo vilties, kad greitai taps turtingais laisvos šalies žmonėmis.

„Žodis „bohema“ vieniems skamba kaip laisvė, normų peržengimas, intelektualumas, kūrybiškumas, kitiems – juoda girtuoklystės ir narkomanijos naktis. Man tai yra žmogaus drąsa kurti, būti autentiškam, neprisitaikiusiam – tokiam, kuris sovietmečio pabaigoje ir laisvės aušroje ieškojo panašių į save, nepritampančių prie masių saviškių. Todėl ir ši paroda neapsiriboja Klaipėdos elitinės bohemos placdarmo pristatymu, bando apimti pulsuojantį to laiko gyvenimą. Klaipėdos bohemos archyvas bus pildomas tiek laiko, kiek žmonės siųs nuotraukas ir norės bendrauti“, – projektą pristatė S.Simana.

Rinkdama medžiagą parodai „Klaipėdos bohema“, autorė įsirašė daugiau nei šimto valandų trukmės prisiminimų ir surinko apie 1000 nuotraukų iš 52 asmeninių archyvų. Parodai buvo nupieštas žemėlapis, pagal kurį bus galima pasivaikščioti po miestą ir paieškoti istorinių Klaipėdos menininkų susibūrimo taškų, iš kurių keli – baras „Centras“ ir Baroti galerija – išlikę iki mūsų dienų. Parodos pristatymo metu vyks siautulingas renginys, kuriame dalyvaus to laikmečio Klaipėdos bohemos atstovai.

Parodos atidarymo programa

Birželio 20 d. 20 val. Parodų rūmuose:

• baro „Bohema“ atidarymas,

• Benas Šarka – teatro trupai „Gliukai“,

• „D-efektas“: feministinė replika,

• Doooooris‘o Remigijaus Treigio portfelis,

• Viliaus Ančerio gitaros „Fender Stratocaster“ (USA) paroda-pardavimas.

• prekybinis taškas: archyviniai plakatai ir visa kita tiesiai iš TEN.

Parodų rūmų kiemelyje:

• Adomo Stanciko specialioji programa,

• DISKO_TEKA: MC Gienrik (Fanierkė, Pas Albertą, Senoji Prieplauka), Der Commissar (Fanierkė), DJ Crembo (Senoji Prieplauka), DJ Vladas (Kultūrkė) ir visa 90' M.

Tyrimo „Klaipėdos bohema 1985–2000” ir parodos rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, fotografas Artūras Šeštokas.

Paroda veiks iki liepos 19 d. Lankytojams rekomenduojama laikytis asmens saugos reikalavimų: dėvėti apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones. Privaloma laikytis saugaus fizinio atstumo ir rankų higienos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Taip, džiaugėmės jaunyste ne ką mažiau, ir nomenklatūrą bei konformizmą vertėme, bei griūti darėme - kone visi. Ir padarėme. Tai vėliau pradėjo mums burti elitą be elitiškumo sudėties, menininkus, neišstenėjusius meno, ir bohemą, kuri skvoteriavo pakampėse. Klaipėda dabar yra dar mažiau intelektualų vieta, nemažu laipsniu, nes tokią užėmė burtininkai, aiškinantys jog neįvykęs teatras atstovauja miesto kultūrai, jo vadas šokoladas yra miesto kultūros ambasadorius, ir t.t., ir pan. Jis dabar dalina kultūros fondus, ir guodžiasi, kad tokia kultūra mažai kam įdomi. Viskas teisinga, nes aukštinote šį laiką pernelyg - kultūros regimybę. Remigijus Treigys turi teisingą užtaisą ir akį, Artūras Šeštokas dirba išties, Audrius Jankauskas taipogi vertintinas. Tik jie - pavieniai, neištraiškyti dar. Reikia ir saiką žinoti, turėti kritikui būtinos drąsos nepataikauti surogatams. Antraip - šlovinimas dėl savęs paties, nuveda į kokį kultūros fabriką, netraukiantį anei iki vaikų meno mokyklėlės.

L

L portretas
Atsakymas napakantiesiems, manantiems, kad jie vieninteliai supranta kas turi teisę vadintis menu, ir tik jie gimė su šaukšteliu talento, tobulo supratimo, kas yra menas, burnoje. Mano nuomone, kad parodos tema skirta žmonėms, kurie sovietmečio griūties laikmetyje sugebėjo džiaugtis jaunyste, pagal galimybes atsispirti nomenklatūrai, komformizmui, kurti, užkrėsti džiaugsmu. Klaipėda tuo metu tikrai nebuvo intelektualų vieta. Bohema tai aura, jausmas, apjungusi talentingus ir mažiau talentingus, bet tikrai pagražinęs to laikmečio gyvenimą.

AK

AK portretas
Menas nekoks. Jeigu kabinti iš esmės - išvis, kičas. Koks su tais tipo-boheminiais, Šarkos pavidalo, pseudokultūriniais, visada ir buvo. Bet pasirašo ant savęs bohema, ir dink kur nori. Kas narsesni, ir turėsite ūpo, galim susirinkti, apžiūrėti - ar čia eilinis kurpinys, ar bent jau kokie dori šokiai. Laikas išvėdinti tą reikalą, tai jau tikrai.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių