I. Simonaitytės literatūrinė premija – novelistei D. Latvei

Krašto istorijos pėdomis

Šiemet Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos skyrimo komisija nutarė 35-ąjį premiją skirti klaipėdietei D.Latvei už novelių romaną „Memelio gaisras“. Jame literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiamas Klaipėdos krašto, vokiškojo Mėmelio ir naujai sukurtos sovietinio stiliaus Klaipėdos gyvenimas, humanistinės tradicijos, atveriama turtinga krašto istorija. Knygą pernai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

D.Latvė – daugialypė asmenybė, pagal profesiją – biologė, savo gyvenimą siejanti su Lietuvos jūrų muziejumi, aktyvų kūrybinį kelią literatūroje pradėjo nuo 2017 metų, laimėjusi pagrindinę vieno banknoto premiją Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotame trumpo rašinio konkurse „Balti praėjusios vasaros debesys“.

11 – tiek kūrinių šiemet pretendavo į I.Simonaitytės literatūrinę premiją.

Jos teigimu, dabartiniame judriame amžiuje svarbu suprasti, kodėl verta pažinti kraštą, kurį vadiname savo namais. Novelių romanas „Memelio gaisras“ – nukelia skaitytojus į skirtingų laikotarpių Klaipėdą, kadaise vadintą Mėmeliu, ir jos apylinkes. Čia istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Knygą sudaro penkios novelės, kurios laiko požiūriu apima laikotarpį nuo XIX a. vykusio Krymo karo iki mūsų dienų. Visus rašytojos pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas.

Bando užčiuopti praeitį

Ši knyga suteikia galimybę pažvelgti į svarbius uostamiesčio istorijos įvykius. Tarsi atsiliepdama į I.Simonaitytės meilę savam kraštui ir jo žmonėms, autorė tiki, kad kiekviena vieta Klaipėdos krašte turi savo dvasią, kurią galima pajusti ir suprasti.

Knygos puslapiai nukelia į paslaptingąjį Memelį, jo priemiesčius, Krymo karo įvykius ir keistas aplinkybes, į kurias patenka niekuo dėti Solovkų vienuolyno vienuoliai ir dvi anglų fregatos. 1854 metų naktį įsiplieskia Didžiojo Mėmelio gaisras ir meilė vietinei merginai Lindai... 1966-aisiais, statant Vakarų laivų remonto gamyklą, Klaipėdos priemiestyje nukasamas Smeltės pusiasalis su visu Mažosios Smeltės kaimu. Tarsi jo niekada nė nebuvo. Praeities išsižadėjęs „politrukas“ pavyduliauja žmonos meilužiams, o Amžinojo miesto valtininkas luotu per Danės upę iki šiol tebekelia pavargėlius miestiečius į anapusybę...

„Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – išsigalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis realesni. Kas bus, jei mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos“, – samprotavo knygos „Memelio gaisras“ autorė.

Apdovanojimui – 35-eri

I.Simonaitytės literatūrinės premijos tradicija užgimė 1987 m., kai Klaipėdos rajono „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius pasirašė sutartį dėl premijos steigimo. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas Romas Sadauskas už romaną „Ežerėnų papartis“.

Iki 2010-ųjų premijos mecenatai buvo bendrovės, privatūs asmenys, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, biblioteka, kol 2011 m. tuometis I.Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir bendrovė „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas, kultūros mecenatas R.Cibauskas pasirašė penkerių metų rašytojos premijos rėmimo sutartį. 2016 m. sutartis buvo pratęsta dar penkeriems metams, padidinant premiją iki 2 tūkst. eurų.

I.Simonaitytės literatūrinė premija teikiama kasmet. Ji skiriama už meniškai vertingus kūrinius, literatūrinėmis priemonėmis atskleidžiančius Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos gyvenimą ir humanistines tradicijas arba įamžinančius rašytojos I.Simonaitytės ir kitų šio krašto šviesuolių atminimą.

Tradiciškai premija teikiama Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje artėjant rašytojos I.Simonaitytės gimtadieniui – sausio 23 d.

Sulaukė daug pretendentų

35-ajam Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos konkursui buvo pateikta 11 kūrinių: Jolitos Herlyn romanas „Žinau, kad nieko nežinau“, Kęstučio Macijausko novelių knyga „Debesų žuvys“, D.Latvės novelių romanas „Memelio gaisras“, Mindaugo Milinio istorinis romanas „Partizanas II“, Ritos Latvėnaitės pasaka vaikams „Kas tas Asis?“, Editos Barauskienės Paprūsės kronikos ir pasakojimai „Gyvasis lietuvybės kraujas“, Antano Stanevičiaus pasakėčios ir eilėraščiai „Skaitykla“, Aušros Žemynos Kavaliauskienės leidinys su papildytos realybės elementais „Paskutinis, užvėręs vartus: pagal Juliaus Radtkės dienoraščius“, Dainiaus Sobeckio poezijos knyga „Kryžiaus užraktu“ ir romanas „Lozoriaus evangelija“, Ullos Lachauer „Rojaus kelias: Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai“.

Komisijos teigimu, buvo nelengva išrinkti vieną kūrinį, nes rašančiųjų apie Klaipėdos kraštą, jo istoriją, žmonių likimus – vis daugiau ir knygos – vis kokybiškesnės savo literatūriniu turiniu.