Dažniau dainuoja užsienyje

Nuostabus L. Bendžiūnaitės sopranas dažniau skamba užsienio teatrų ir koncertų salėse, tad kiekvienas jos pasirodymas Lietuvoje sulaukia didelio susidomėjimo. Nidoje gimusi ir užaugusi operos solistė mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Karališkojoje muzikos akademijoje Londone, stažavosi Kardifo „Balso akademijoje“. Įsikūrusi Štutgarte ji kelerius metus dirbo šio miesto operos teatre, kur kasmet dainuodavo 35 spektakliuose. L. Bendžiūnaitė taip pat yra sukūrusi vaidmenų Švedijos karališkojoje operoje, Reino nacionalinėje operoje Strasbūre, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Koncertuose solistę galima pamatyti tiek su svarbiausiais Lietuvos orkestrais, tiek su Europos žvaigždėmis, pavyzdžiui, Karališkuoju Concertgebouw orkestru iš Amsterdamo.

Pasak L. Bendžiūnaitės, ją ir LVSO sieja glaudus ryšys ir muzikinis bendradarbiavimas. Kartu su orkestru šiame koncerte ji interpretuos Benjamino Britteno ir Witoldo Lutosławskio kūrinius.

Visada laukiamas svečias

Išskirtinis britų kompozitoriaus B. Britteno talentas pastebėtas nuo pat vaikystės, o „Keturias prancūziškas dainas“ jis, būdamas keturiolikos, parašė savo tėvų vestuvių metinių proga. Kūrinyje jaučiama didelė prancūzų impresionisto Claude’o Debussy įtaka, ne veltui koncerte skambės ir šio kompozitoriaus muzika.

W. Lutosławskis ankstyvajame kūrybos etape dažnai naudodavo lenkų muzikinio folkloro motyvus. Tai atsispindi ir „Silezijos triptike“, skirtame sopranui ir simfoniniam orkestrui. Šiuo kūriniu kompozitorius sugebėjo tiek prisitaikyti prie pokario nacionalinio meno tendencijų, tiek išsiskirti tarp kitų savo meistryste bei originalumu.

Klaipėdos koncertų salėje LVSO – visada laukiamas svečias. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato G. Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras neseniai minėjo savo 30-metį. Daugybę veiklų suderinantis, vietoje nenustygstantis orkestro vadovas puikiai atspindi ir paties orkestro veidą: pilnas jaunatviškų idėjų, neriantis į įvairias muzikines avantiūras, neapsiribojantis klasikiniu repertuaru. Maestro vadovaujamo orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos nepriklausomybės istorija. Šalies simfoninių orkestrų kontekste LVSO išsiskiria savo universalumu ir produktyvumu. Jo repertuare, be klasikinės ir šiuolaikinės muzikos, esama operos pastatymų, bendrų projektų su roko, džiazo ir populiariosios muzikos atstovais.

Muzika, tapusi įkvėpimu

G. Rinkevičiaus vedamas orkestras koncertą pradės melomanams gerai žinomu C. Debussy simfoniniu preliudu „Fauno popietė“. Poemos įkvėpta muzika tapo įkvėpimu kitiems darbams: taip atsirado baletai, o pats kūrinys laikomas reikšmingu posūkiu Vakarų muzikos istorijoje. Žymus prancūzų kompozitorius ir dirigentas Pierre’as Boulezas tvirtino, kad „Fauno popietė“ žymi moderniosios muzikos pradžią.

Po L. Bendžiūnaitės atliekamų dainų – įspūdingas ir pakilus koncerto finalas su Antono Brucknerio Simfonija Nr. 6 A-dur. Tai pati šviesiausia kompozitoriaus simfonija, suvokiama kaip pasaulėtvarkos grožio ir didybės pašlovinimas. A. Bruckneris ją kūrė būdamas pakilios nuotaikos ir keliaudamas po Šveicariją. Muzikoje trykšta džiūgavimas, beatodairiškas svaiginimasis būties pilnatve, o lyrinės temos prisodrintos iki tol negirdėtos emocinės galybės ir jausmų šilumos.