Quantcast

Festivalyje „Permainų muzika“ – simfonijos stichija

  • Teksto dydis:

Festivalyje „Permainų muzika“, pristatančiame laiko patikrintą XX a. autorių kūrybą ir XXI a. menines intrigas, rugsėjo 25 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje suskambės „Elektrinė poema“.

Pati solidžiausia

Tai trečioji šio festivalio programa, pati solidžiausia pagal joje dalyvaujančių atlikėjų skaičių, nes scenoje pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Šis koncertas bus tarsi įžanga kolektyvo 32-ojo koncertinės veiklos sezono, kurį spalio 1-ąją orkestras iškilmingai pradės Vilniaus Kongresų rūmuose, įžanga.

Orkestro veikla prasidėjo Sąjūdžio metais ir klostėsi lygiagrečiai su atkurtos Nepriklausomybės istorija. G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas orkestras tapo vienu iš jaunos valstybės, įsiaudrinusios visuomenės atsinaujinimo simbolių. Orkestro parengtos programos buvo lyg repertuarinis sprogimas sostinės muzikiniame gyvenime. Ambicingasis dirigentas Lietuvos publikai pristatė negirdėtus monumentalius kūrinius. Vėliau sėkmingai buvo įgyventi sceniniai operų pastatymai, orkestras vyko į koncertinius turus įvairiose Europos šalyse.

Neužklojo istorijos dulkės

Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė.

Kai XX a. 3-iajame dešimtmetyje tuometėje Lietuvos sostinėje Kaune kompozitorius Vytautas Bacevičius, konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos paveiktas, sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. O pačiam kompozitoriui „rūpėjo pagauti tuos gyvenimo pradus, kurie charakterizuoja mūsų XX a. dvasią. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.

Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas LVSO dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą ir XXI a. pradžioje sukurtą kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinį, pradedantį „Metų“ ciklą, kurio keturias dalis autorius skyrė vis kitai atlikėjų sudėčiai. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė“, – sakė kompozitorius, tačiau spalvingiems „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti pasirinko simfoninį orkestrą. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „atrodo, kad čia kompozitorius grįžta prie savo šaknų – tik dabar be liaudies muzikos stilizacijų – siekdamas pačios šerdies, tokios pirmapradės ir esmingos muzikos, kokia tik gali būti – taip kaip saulė šviečia, sniegas tirpsta ir gyvybė atbunda“.

Minėti V. Bacevičiaus ir B. Kutavičiaus kūriniai jau priklauso auksiniam lietuvių simfoninės muzikos lobynui, į nūdienos klausytojus prabyla gaivia muzikos kalba, kurios neužklojo istorijos dulkės.

Verčianti iš kojų

Su simfoniniu orkestru muzikuos užsienio publikos dėmesio ir kritikų pripažinimo sulaukusi solistė Justina Gringytė (mecosopranas). Tarptautinę karjerą daranti ir perfekcioniste save vadinanti lietuvaitė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Tiek kolegas, tiek klausytojų auditoriją ji užburia artistiškumu ir tobula vokalinė technika, kurią dienraštis „The Times“ pavadino „verčiančia iš kojų“. Tai itin ryški ir savito braižo atlikėja. Operinio dainavimo subtilybių ji mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže, Nacionalinės operos studijoje Londone, stažavosi „Covent Gardeno“ operos teatre.

J. Gringytės ir orkestro interpretacijoje publika išgirs XX a. pradžioje sukurtus kūrinius mecosopranui ir simfoniniam orkestrui – prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio „Shecherazade“ ir ispanų kompozicinės mokyklos atstovo Manuelio de Fallos „El amor brujo“.

XX a. vidurio muzikos istorijai ir britų kompozicinei mokyklai atstovaus LVSO atliekami Benjamino Britteno „Keturi jūros interliudai“ / „4 Sea interludes“ iš operos „Peteris Graimsas“ / „Peter Grimes“. Ši opera yra vienas sudėtingiausių kūrinių muzikos istorijoje, pagal siužetą, tragizmą ir muzikinę kalbą prilygstantis siaubo filmui. Opera pasakoja istoriją apie žveją, kuris apkaltinamas vaiko nužudymu. Iki pat operos finalo lieka neaišku – įvykdė jis nusikaltimą, ar ne. Pagal savo tematiką „Keturi jūros interliudai“, muzikos garsais tapantys permainingus jūros paveikslus, geriausiai tinka skambėti būtent uostamiestyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dabar galimybes gabiems

Dabar galimybes gabiems portretas
Souviet laikais tik Noreika La Scaloj stažavosi

s

s portretas
Tai kad Gringytes nebus, kodėl meluojat?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių