Kitą savaitę vyksiantis Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Tada virš miesto sklinda ypatingas varpų gausmas.

Iki vėlos nakties

Uostamiesčio garsinis peizažas šiandien jau nebeįsivaizduojamas be Klaipėdos kariliono. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs Klaipėdos savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 m., buvo rengiami kariliono muzikos festivaliai, kurių paskutinis įvyko 2003-iaisiais. 2006 m. šis instrumentas buvo išmontuotas, ir netrukus pašto bokšte įkurdintas naujas karilionas, pagamintas „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje Olandijoje. Jis sudarytas iš 48 varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos.      

Pirmą kartą naujųjų varpų skambesį klaipėdiečiai išgirdo per 2006 m. Kalėdas. Jau tapo tradicija kariliono klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, rengti kalėdinius ir naujametinius varpų muzikos koncertus, o birželio 24-ąją varpais skelbti vasarišką Joninių šventę. Pastarasis renginys pernai išaugo į Klaipėdos kariliono festivalį, kurį miesto gyventojams ir svečiams antri metai iš eilės pristato Klaipėdos koncertų salė.

Klaipėdos kariliono festivalio varpų gausmas girdėti visame senamiestyje, tačiau geriausia šios muzikos klausytis greta esančiame Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Koncertai transliuojami dideliame ekrane, tad visi klausytojai gali ne tik girdėti, bet ir stebėti varpinėje grojančius atlikėjus.

Prisidės perkusija

Ten trečiadienį 12 val. festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“, kuriuos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus jie ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką. Pasak K.Kačinsko, „Klaipėdos karilionas – pasaulinio lygio instrumentas, kuriuo verta didžiuotis miestui ir miestiečiams“. Klaipėdiečių programoje – originalios ir jų pačių aranžuotos kompozicijos karilionui.

Koncerte „Vidudienio varpai“ skambės ir mušamieji instrumentai. Jais gros perspektyvus jaunas atlikėjas Andrius Rekašius, Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos auklėtinis. Pernai baigęs bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuo metu jis studijuoja Norvegijos muzikos akademijos magistrantūroje. „Muzika yra visas mano gyvenimas, – teigė muzikalioje šeimoje užaugęs Andrius, turintis tikslą tapti profesionaliu marimbos solistu. Kompozicija besidomintis perkusininkas koncerte atliks ir savo kūrinį.

Antrins elektronika

Koncerte „Popietės varpai“ 15 val. karilionu gros Olesia Rostovskaja (Rusija).

Maskvos P.Čaikovskio konservatoriją ji baigė kaip kompozitorė ir vargonininkė. Groti karilionu mokėsi Sankt Peterburgo universitete bei Karališkojoje kariliono mokykloje Mechelene (Belgija). O.Rostovskaja taip pat groja termenvoksu (eletroniniu instrumentu, kurį beveik prieš šimtmetį sukonstravo rusų inžinierius ir violončelininkas Levas Termenas), rašo simfoninę, kamerinę, vokalinę, chorinę muziką. Ji rengia konceptualias programas karilionui, jose dažnai pasitelkia elektroniką ar improvizaciją. Išleido CD „Varpo siela. Rusų kariliono muzika“ / „Soul of a Bell: Russian Carillon Music“.

Savo koncertuose O.Rostovskaja siekia sukurti ypatingą atmosferą, patraukiančią klausytojų dėmesį nuo pirmo iki paskutinio garso. Antroji jos pasirodymo Klaipėdoje dalis „Apkerėta žemė“ perteiks magišką ritualą, kuriame kariliono skambesys susipins su elektronika, senųjų Rusijos varpų ir liaudiško dainavimo atgarsiais. Pasauliniam kariliono kongresui parašytas kūrinys sulaukė itin gero kolegų įvertinimo – jie teigė pajutę magišką senosios Rusijos dvasią.

Pasitelks džiazą

„Vakaro varpai“ pasigirs 18 val. Juos kalbins kauniečiai karilionininkai Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis.

G.Kuprevičius Lietuvoje yra bene labiausiai patyręs karilionininkas, kurio grojimo Kauno karilionu stažas jau artėja prie 60 metų. Tai itin plataus akiračio, įvairiapusiais talentais apdovanota asmenybė – kompozitorius, pedagogas, eseistas, nuoseklus savo miesto kultūros tradicijų puoselėtojas. Koncerte jis atliks savo kūrinį „Varpai ir paukščiai“ karilionui ir palydinčiam čiulbėjimui.

Kauno muzikiniame teatre dirigentu dirbantis J.Vilnonis turi dvi širdžiai brangias stichijas – varpus ir džiazą. Koncerte skambės J.Vilnonio siuita „Mi Do Re“, kurią autorius atliks kartu su džiazo atlikėjais Liutauru Janušaičiu (saksofonas), Pauliumi Vaicekausku (bosinė gitara) bei Ąžuolu Paulausku (perkusija). Pasak autoriaus, „Mi do re – tai trys gaidos, kuriomis pagrįsta tema skamba skirtingo stiliaus ir temperamento kūriniuose. Tai įvairūs požiūriai iš skirtingų pusių į tris gaidas – mi do re“.

Užbaigs su orkestru

„Nakties varpai“ 21 val. vainikuos festivalio programą. Karilionu vėl skambins S.Žilevičius. Su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos solistai Beata Ignatavičiūtė (sopranas) ir Giedrius Gelgotas (fleita), kuris pakeis solistą Tobiasą Carroną (Švedija). Programą diriguos Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas. Jis nuolat diriguoja operų ir baletų pastatymams, simfoniniams ir kameriniams orkestrams mūsų šalyje bei užsienyje. R.Šervenikas jau daug metų bendradarbiauja ir su Klaipėdos kameriniu orkestru.

B.Ignatavičiūtė – buvusi Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos auklėtinė, dabartinė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto magistrantė. Jaunoji solistė šiemet laimėjo pirmąją vietą Portugalijoje vykusiame tarptautiniame konkurse „XXI a. menas“.

G.Gelgotas yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistas, Lietuvos fleitų kvarteto ir Vilniaus Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas. Fleitininkas kartu su orkestru interpretuos Carlo Philippo Emanuelio Bacho koncertą fleitai ir orkestrui. Styginių ir varpų skambesys įstabiai susilies Arvo Pärto muzikoje.

Koncertą „Nakties varpai“ įrėmins lietuvių autorių kūriniai. Tai Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ – tobulas modernaus tautiškumo ženklas ir Gedimino Zujaus „Trance4Notes“ – hipnotizuojanti garsinė meditacija. „Vieno pradžia yra kažko pabaiga, o pabaiga yra nauja pradžia. Gyvenimas yra bangos, viskas sukasi ratu“, – sakė kompozitorius, Kariliono festivaliui parengęs naują kūrinio versiją. Tai besisukanti, sujungianti, besikeičianti meditacinė būsena, kurią kiekvienas galės suvokti ir išgyventi savaip.

„Tavo bokštuose skamba varpai, tavo aikštėse renkasi kuklūs miesto šventieji ir tavo kiemų labirintuose vaikšto mano vaikystė“, – rašė poetas Algimantas Mackus. Ilgiausią vasaros dieną visi kviečiami susirinkti Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir pajusti gaivinančią,  vienijančią ir pakylėjančią garsų jėgą.

Bilietai – po 2,90 Eur (10 Lt), taikomos nuolaidos. Kariliono festivalio bilietas – 4,34 Eur (15 Lt) galioja į visus jo koncertus, nuolaidos netaikomos. Bilietus platina „Bilietai.lt“. Festivalio dieną prieš pusvalandį iki kiekvieno koncerto bilietai bus parduodami renginio vietoje – Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12).