Festivalio pabaigai – kerintis arfos ir fleitos skambesys

  • Teksto dydis:

Į pabaigą artėjantis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ kitą savaitę kviečia dar kartą susitikti virtualioje erdvėje ir pasinerti į muziką. Festivalio finale kerintis arfos ir fleitos skambesys išsilies Klaipėdos kamerinio orkestro programoje, kurioje klaipėdiečių scenos partneriais bus žavinga prancūzų arfininkė Anais Gaudemard ir pripažintas šveicarų fleitininkas bei dirigentas Kasparas Zehnderis.

Fleitininkas ir dirigentas

Šis talentingas ir įvairiapusis muzikas nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Jis yra Biel Solothurn simfoninio orkestro meno vadovas (Šveicarija), Hradci Králové filharmonijos orkestro vyr. dirigentas (Čekija), Biel-Bienne tarptautinės vasaros akademijos meno vadovas. Dvidešimt metų K. Zehnderis vadovavo prestižiniam „Murten Classics“ festivaliui, kuriame du kartus koncertavo Klaipėdos kamerinis orkestras. Pernai orkestras buvo pakviestas ten atvykti trečiąjį kartą, tačiau dėl pasaulinės pandemijos festivalis buvo atšauktas, o paskutinė K. Zehnderio sudaryta programa taip ir liko neįgyvendinta.

Fleitininkas taip pat yra aistringas kamerinės muzikos entuziastas: jis daug koncertavo su ansambliu „mit vier“ ir „Ensemble Paul Klee“. Vienas naujausių jo projektų – Johanno Sebastiano Bacho Trio sonatų kompaktinės plokštelės išleidimas „Ars Productions“. Įraše fleitininkas muzikuoja kartu su savo žmona taip pat fleitininke Ana Oltean ir klavesinininku Vitaliu Julianu Frey.

Klaipėdos koncertų salės scenoje K. Zehnderis jau ne kartą dirigavo orkestrams, grojo fleita kaip solistas, atliko kamerinę muziką. 2017 m. jis čia inicijavo Giovanni Battista Pergolesi komiškos operos „Tarnaitė ponia“ koncertinį pastatymą. Jame taip pat dalyvavo A. Oltean ir V. J. Frey, su kuriais kartu Klaipėdos kamerinis orkestras pasirodė klangantrisch festivalyje Rigisberge – dar viename K. Zehnderio vadovaujamame renginyje.

Viena ryškiausių arfininkių

Arfininkė A. Gaudemard Klaipėdoje koncertuos pirmąkart. Ji laikoma viena ryškiausių dabarties arfos atlikėjų. Pasaulinį pripažinimą pelniusi solistė, laimėjusi keletą svarių konkursų ir prizų, nuolat kviečiama pasirodyti garsiausiose koncertų salėse, tarp jų – Vienos Konzerthaus, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Kelno filharmonijoje, Londono Barbican Center, Paryžiaus filharmonijoje, Stokholmo Konserthuset, Amsterdamo Concertgebouw ir kitose.

Solistė koncertuoja su garsiais orkestrais, tarp jų – Lucernos festivalio, Miuncheno ir Lozanos kameriniai, Strasbūro filharmonijos, Bavarijos radijo simfoninis, Izraelio filharmonijos ir Izraelio simfoniniai orkestrai, Collegium Musicum Basel, Hong Kong Sinfonietta, l’Orchestre de l’Opéra de Rouen Normandie, Lisabonos Gulbenkian Orchestra, Milano I Pomeriggi Musicali, Ensemble Resonanz, Orchestre National d’Auvergne, Orchestre National des Pays de la Loire ir kitais.

Koncerto programoje

Nuostabieji koncerto solistai su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks Wolfgango Amadeuso Mozarto Dvigubą koncertą fleitai, arfai ir orkestui. Tai yra tik vienas iš dviejų tikrų kompozitoriaus parašytų dvigubų koncertų, taip pat vienintelis Mozarto kūrinys arfai. Beje, kompozitorius jį sukūrė Paryžiuje, mieste, kuriame gyvena kūrinį atliksianti solistė.

Nuskambės ir auksinis arfos repertuaro kūrinys – Claude Debussy „Danse sacrée et danse profane“ / „Religinis ir pasaulietinis šokis“. Jo sukūrimas taip pat susijęs su Paryžiumi. Kai Gustave'as Lionas išrado chromatinę arfą, turinčią papildomą stygų rinkinį ir nereikalaujančią pedalų, Paryžiaus firma „Pleyel“ paprašė Debussy jai ką nors sukurti. Taip XX a. pradžioje gimė du minėti šokiai arfai ir styginių orkestrui. Tiesa, solo partiją juose taip pat galima groti pedaline arfa.

Klaipėdos kamerinis orkestras turės galimybę pademonstruoti savo profesinį meistriškumą interpretuodamas Josepho Haydno Simfoniją Nr. 97 Johanno Peterio Solomono orkestruotės versijoje, skirtoje fleitai, styginių kvartetui ir fortepijonui ad libitum. Šią versiją programai pasiūlė K. Zehnderis. Pasak jo, „daugybė po Europą pasklidusių išleistų šios versijos gaidų liudija nepaprastą jos populiarumą XIX amžiuje. Remdamasis J. P. Solomono rankraščiu, Christopheris Hogwoodas parengė naują kritinį Simfonijos Nr. 97 aranžuotės šešiems instrumentams leidimą, papildydamas kamerinės muzikos repertuarą dar vienu šios versijos leidiniu šalia trijų kitų, išleistų anksčiau“.

Koncerto „Arfa ir fleita: kerintis skambesys“ įrašo bus galima virtualiai klausytis balandžio 30 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės „Facebook“ ir „YouTube“ kanalais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių