Vasario 5-oji: išskirtinė diena ypatingam produktui – duonai

  • Teksto dydis:

Vasario 5-ąją per Šv. Agotos liturginę šventę Lietuvoje minima Duonos diena. Duona – vienas iš pagrindinių, kasdienių maisto produktų, lietuvių vartojamų nuo seno. Parduotuvių lentynose siūloma išties daug duonos rūšių, tačiau šio produkto maistinė vertė gali skirtis priklausomai nuo kepinyje esančių sudedamųjų dalių.

Taigi, dėl didelio asortimento vartotojams išsirinkti sveikatai palankesnę duoną gana nelengvas uždavinys.

Miltai – pagrindiniai duonos ingredientai

Renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį į miltus, kurie yra pagrindinis šio gaminio komponentas. Ženklinimo etiketėse miltų pavadinimų galima rasti pačių įvairiausių: tai ir gemalų miltai – malti grūdų gemalai, naudojami kaip priedas duonos ir pyrago kepinių maistinei vertei didinti; kvietiniai miltai – gaunami smulkiai sumalus kviečių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus; kvietruginiai miltai iš smulkiai sumaltų kvietrugių grūdų su iš dalies pašalintomis sėlenomis ir gemalais; ruginiai miltai, kurie gaunami sumalus rugių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas ir gemalus; rupūs kvietiniai miltai – stambiai sumalti kviečių grūdai, iš kurių pašalinta dalis arba visai nepašalintos sėlenų; rupūs kvietruginiai miltai – gaunami stambiai sumalus kvietrugių grūdus ir pašalinus nedidelį kiekį arba visai nepašalinus sėlenų; rupūs ruginiai miltai – produktas iš stambiai sumaltų rugių grūdų ir su sėlenomis ar nedideliu jų kiekiu; speltų miltai – gaunami smulkiai sumalus speltų grūdus ir iš dalies pašalinus gemalus ir sėlenas arba visai jų nepašalinus; smulkintos maistinės sėlenos iš perdirbtų grūdų gaunamo antrinio produkto, sudaryto dažniausiai iš smulkintų luobelių ir aleurono sluoksnio, naudojamo kaip duonos ir pyrago kepinių priedas skaidulinėmis medžiagomis papildyti; taip pat visų grūdo dalių produktai, gaunami perdirbus, t. y. susmulkinus, sutrupinus ar termiškai apdorojus valytus sveikus grūdus. Juose yra visos grūdui būdingos sudedamosios dalys: endospermai, gemalai, luobelės, tam tikromis proporcijomis, būdingomis sveikam grūdui.

Rinktis kas sveika, ar kas skanu?

Norint valgyti kokybišką ir sveikatai naudingą duoną, reikėtų atsižvelgti į miltų rūšį, kadangi šio kepinio skonis, kaip ir kitos juslinės bei maistinės savybės priklauso būtent nuo to. Manoma, kad geriausi yra aukščiausios rūšies miltai, tačiau tai ne visiška tiesa. Daugiausiai naudingųjų medžiagų yra grūdo apvalkale, o kuo dažniau jis perdirbamas (valomas), tuo mažiau mikroelementų išlieka. Kadangi aukščiausios ir antros rūšies kvietiniai miltai yra valomi, tad ir naudingų medžiagų (pavyzdžiui, mineralinių medžiagų ir amino rūgščių) tokioje duonoje du ar net tris kartus mažiau nei iškeptoje iš rupaus malimo miltų.

Į duoną gali būti dedama įvairių nesmulkintų grūdų, dėl to labai padidėja jos maistinė vertė. Pavyzdžiui, grikiuose yra daug baltymų, vitaminų, mineralų, amino rūgščių, skaidulinių medžiagų ir antioksidantų, tokių kaip rutinas, taninas, katechinas, tad organizmas su duona gauna dar daugiau vertingųjų komponentų.

Lietuvoje labiausiai paplitusi yra ruginė, kvietinė ir kvietruginė duona. Vis dėlto vienareikšmiškai pasakyti, kuri sveikesnė – sunku. Šios duonos rūšys yra savaip vertingos. Pavyzdžiui, ruginė duona turi mažiau kalorijų nei kvietinė. Ruginėje – kur kas daugiau ląstelienos, vitaminų ir mikroelementų, 30 proc. daugiau geležies, dvigubai kalcio ir trigubai magnio. Be to, juoda duona padeda lengviau virškinti kitus maisto produktus. Tačiau ruginė gana rūgšti, todėl, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas, geriau tinka kvietinė duona.

Nors vartotojai dažnai kelia klausimą, kokią duoną vertėtų rinktis – juodą ar baltą, reikėtų nepamiršti, jog būtent ruginė duona yra sveikiausia. Ruginė turi mažiau glitimo, priešingai nei šviesi duona. Nors šį kasdienį produktą norisi skanauti pagardintą kuo įvairesniais priedais, dažniau ant mūsų stalo turėtų puikuotis būtent tradicinė ruginė duona.


Šiame straipsnyje: VMVT 2018

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Valstybės pagalba veislininkystei – ką reikėtų žinoti?
    Valstybės pagalba veislininkystei – ką reikėtų žinoti?

    Valstybė kasmet skiria daugiau kaip 3 mln. eurų plėtoti nacionalinę gyvūnų veislininkystės sistemą. Finansuojamos tokios veiklos, kaip grynaveislių gyvūnų įrašymas į kilmės knygas, įvairūs ūkinių gyvūnų genetinės kokybės, produktyv...

  • Apibendrinti sausio mėnesį įvežtos paukštienos patikrų rezultatai
    Apibendrinti sausio mėnesį įvežtos paukštienos patikrų rezultatai

    Įgyvendinant kovos su šešėliu priemones ir įvertinus dėl paukščių gripo Europos valstybėse susidariusią sudėtingą situaciją paukštininkystėje, Lietuvoje imtasi neplaninių prevencinių kontrolės veiksmų. ...

    4
  • Paukščių gripo prevencijai – apribojimai naminių paukščių laikymui
    Paukščių gripo prevencijai – apribojimai naminių paukščių laikymui

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu nuo rytojaus, vasario 4 d., visiems paukščių laikytojams nurodoma naminius paukščius laikyti aptvertuose kiemuose, aptvaruose arba uždarytus patalpose, taip saugant ju...

    1
  • KU – tavo žinių uostas, vis labiau vertinamas Europoje
    KU – tavo žinių uostas, vis labiau vertinamas Europoje

    Šiandien Klaipėdos dramos teatre įteikti diplomai 29-ajai Klaipėdos universiteto (KU) absolventų laidai. Mokslų baigimą liudijantį dokumentą gavo ir mantijomis pasipuošė 198 absolventai, įgiję bakalauro bei magistro laipsnius. Susirink...

  • Klaipėdos universitetas dalyvauja studijų mugėje
    Klaipėdos universitetas dalyvauja studijų mugėje

    Klaipėdos universitetas (KU) vasario 6-7 dienomis dalyvaus Vilniuje vyksiančioje didžiausioje Lietuvoje ir Baltijos šalyse tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje STUDIJOS 2020. Atvykite ir sužinokite daugiau apie galimybę s...

  • KU telkia Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigas
    KU telkia Klaipėdos regiono sveikatos priežiūros įstaigas

    Reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius ir atsižvelgdamas į Lietuvos gydytojų sąjungos Klaipėdos filialo viešą kreipimąsi bei LR sveikatos apsaugos ministerijos teikiamą informaciją visuomenei, Klaipėdos universiteto rektorius prof. A. Razb...

  • Verslo moterų kontaktų renginys
    Verslo moterų kontaktų renginys

    Verslo moterų tinklas, veikiantis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, parodoje „Moters pasaulis 2019“ organizuoja verslo moterų kontaktų renginį „Verslo moterų kontaktų pusryčiai“. Į šį verslo kontaktų re...

  • Vadovo dienoje diskusijos apie šešėlinę ekonomiką
    Vadovo dienoje diskusijos apie šešėlinę ekonomiką

    Jei vadovautumėmės apibrėžimu, tai šešėlinė ekonomika yra sukurta, bet oficialių valstybės institucijų neapskaičiuota vertė. ...

  • Rūmai pakvietė į atvirų durų dieną
    Rūmai pakvietė į atvirų durų dieną

    Spalio 18 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bendruomenės narius ir norinčius jais tapti pakvietė į atvirų durų dieną. ...

  • Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
    Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

    Kaune lankėsi Trabzon prekybos ir pramonės rūmų delegacija. Vizito Kaune metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius ir Trabzon prekybos ir pramonės rūmų prezidentas M. Suat Hacisalihoglu pasiraš...

Daugiau straipsnių