Apie tvarumą jau kuris laikas kalbama daug, tačiau tikrai ne visi suvokia kas tai yra arba įsivaizduoja, jog tai sąvoka, kuri siejasi tik su aplinkosauga. Taigi kas yra tvarumas?

Lietuvoje tvarumas neretai vis dar suprantamas kaip filantropijos forma, gretinamas su aplinkosauga arba socialinės atsakomybės sąvoka, tačiau tai – kompleksinis terminas. Jis apima ne tik aplinkosauginį ir socialinį, bet ir ekonominį aspektus. Žvelgiant plačiau – tai dabarties poreikių tenkinimas, išteklių naudojimas, nekenkiant ateities kartoms (arba ne ateities kartų sąskaita).

Kodėl verslas turėtų labiau integruoti tvarumą į kasdienybę? Kokios naudos gauna verslas būdamas tvarus?

Auganti tvarumo reikšmė yra stipri žinutė kiekvienam verslui. Vartotojai vertina etiškai veikiantį, socialiai atsakingą, darnų verslą, todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių nusprendžia eiti šiuo keliu. Tinkamai įdiegtos tvarumo praktikos suteikia organizacijoms geresnes galimybes kurti naujus produktus ar paslaugas, padeda pritraukti talentus bei investicijas ir pagrįstai bei skaidriai komunikuoti apie darnią įmonės veiklą. Tai reikšmingai prisideda prie įmonės reputacijos ir to, kaip ją mato vartotojai bei klientai. Verslas turi kurti tvarų ir socialiai atsakingą modelį, jeigu nori išlikti konkurencinėje aplinkoje, kurioje vis daugiau atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius bei poreikius. Mes kalbame apie siekį per savo veiklą sukelti pokyčius ir daryti tai atsakingai. Be to, tvarumas ir jo antroji stadija atsparumas (angl. resilience) yra vienos iš organizacijų stabilumo didinimo priemonių. Šitaip veikiantis verslas dažnai turi ir geresnę reputaciją, todėl lengviau atlaiko krizių keliamus iššūkius. Tvarumas turi būti integrali verslo strategijos dalis, tačiau kurios verslo sritys yra aktualiausios arba pagrindinės, labai priklauso nuo aplinkos ir industrijos, kurioje įmonė veikia.

Koks verslas yra tvarus verslas? Ar užtenka pvz. tik rūšiuoti?

Tvarus verslas iš esmės balansuoja tarp trijų pagrindinių – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio veiksnių neišaukštindamas nei vieno iš jų kaip svarbiausio, nes visi trys jie yra vienodai svarbūs. Šiandien kalbėdami apie tvarų verslą jau sutinkame ir dar vieną – atsparumo (ang. resilience) sąvoką. Tvarus verslas yra atsparus, nes siekia įvertinti savo rizikas ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu.

Kai kalbame apie tvarų verslą – tai ir klientų, darbuotojų, partnerių bei kitų šalių interesai ir gerovė, verslo procesų efektyvinimas. Svarbu suprasti, kad atsakingas verslas ir verslas, kuris tik prisideda prie tvarių iniciatyvų, nebūtinai yra tas pats. Tvarus verslas siekia ne tik mažinti savo poveikį aplinkai, tačiau, idealiu atveju, dar ir prisidėti kuriant vertę bei teigiamus planetos ir visuomenės pokyčius.

Bendrovės įsipareigojimas spręsti globalius iššūkius, prisidėti prie klimato krizės stabdymo ar taršos mažinimo gali tapti darbdavio išskirtinumu ir pritraukti jaunuosius talentus. Tiesa, tam jau nebeužteks tuščių pažadų ar rūšiavimo konteinerio biuro virtuvėlėje – įmonės turės savo veiksmus pagrįsti konkrečiais veiksmais, kurie nuguls tiek įmonės tvarumo strategijoje, tiek metinėse tvarumo ataskaitose.

Kokia tvarumo versle ateitis?

Tvarumas yra ir daugelio vyriausybių atsigavimo plano pagrindas. Planai investuoti į energijos išteklius, švarų transportą, tvarų maistą ir lokalias tiekimo grandines skatins investicijas į tvarias pramonės šakas. Įvairios reguliacijos ateinančios su EU Žaliuoju kursu tikrąja to žodžio prasme vers įmones keisti, adaptuoti savo verslo modelius, skaičiuoti CO2 emisijas, atsiskaityti suinteresuotosioms šalims. Lietuvos įmonės turi didžiulį tvarumo potencialą, o tai reiškia, kad ateityje galime tikėtis teigiamų transformacijų, inovacijų ir visuomenei kuriamos vertės.