Sporto psichologo žvilgsnis į Europos futbolo čempionatą: įvardijo stipriausius ir silpniausius

  • Teksto dydis:

Metais vėliau vykstančios „EURO 2020“ Senojo žemyno futbolo pirmenybės jau pažėrė šūsnį staigmenų.

Net aštuntfinalio barjero neperlipo kai kurios favoritėmis laikytos rinktinės – Nyderlandai, Portugalija, Kroatija, Prancūzija ar Vokietija.

Ketvirtfinalis paskutiniu Europos čempionato atkrintamųjų etapu tapo potencialia nugalėtoja laikytai Belgijos rinktinei, kuri nusileido Italijos futbolininkams.

Ankstyvas didžiųjų Europos futbolo šalių pasitraukimas iš Senojo žemyno pirmenybių verčia svarstyti, kodėl dauguma grandų rinktinių iškrito dar pirmajame atkrintamųjų etape.

„Čempionatas palieka įvairiaspalvį įspūdį, nes jis vyksta pandemijos fone. Visų rinktinių žaidėjai savo komandose turėjo sunkius sezonus dėl koronaviruso apribojimų, todėl tame fone buvo ne tik fiziniai sunkumai, bet ir psichologiniai. Tai galbūt netgi yra priežastis, dėl ko iškrito kai kurios komandos, kurios buvo laikytos vienomis iš lyderių“, – teigė Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Romualdas Malinauskas.

Vienu geriausiu savo srities specialistu laikomas R. Malinauskas beveik tris dešimtmečius nagrinėja sportininkų psichologijos procesus, o įgyta patirtimi dalijasi su LSU studentais.

Profesoriaus teigimu, tokio rango varžyboms kaip Europos ar pasaulio čempionatai rinktinės psichologiškai turėtų pradėti ruoštis ne pasirengimo cikle, o daug anksčiau – likus bent metams iki pirmenybių pradžios.

„Didžiausią dėmesį psichologiniam parengimui skiria Anglijos rinktinė, – pabrėžė R. Malinauskas. – Futbolininkai, kuriems buvo planuojamas žaidimas rinktinėje, jau prieš dvejus metus dirbo su specialistais. Pavyzdžiui, Anglijos rinktinės vartininkas Jordanas Pickfordas spaudoje pabrėžė, kad darbas su psichologu jam padėjo labai gerai pasiruošti Europos čempionatui ir iš naujo įvertinti savo požiūrį į žaidimą.“

Anglijos ekipa Europos čempionato grupių etapą užbaigė su dvejomis pergalėmis prieš kroatus ir čekus bei lygiosiomis su škotais. Aštuntfinalyje anglams neprilygo komandiniu futbolu garsėjantys Vokietijos žaidėjai, o bilietą į pusfinalį Anglija iškovojo sutriuškinusi Ukrainos futbolininkus.

„Visada keliamas klausimas, kas svarbiau – fizinis, taktinis ar psichologinis pasirengimas? – retoriškai klausė LSU profesorius. – Anglai mano, kad savo žaidimo pagerinimas 1 ar 2 procentais bet kurioje srityje yra labai svarbus. Teigiama, kad viena pagrindinių anglų problemų yra baimė nepataikyti 11 metrų baudinių ir čia jau yra psichologo darbas su tuo susitvarkyti.“

Visiškai kitokią nuomonę žinomas sporto psichologas išreiškė kalbėdamas apie Rusijos ekipą. Rusai iš Europos čempionato iškrito po pirmųjų trejų rungtynių, kai grupių etape minimalia persvara nugalėjo Suomijos komandą, tačiau skaudžiai nusileido Belgijos ir Danijos rinktinėms.

„Rusijoje visada būdavo nuostata, kad vyriausiasis treneris yra viskas viename ir jokio psichologo komandai nereikia. Situacija dabar jau taisosi ir net valdžios atstovai kalba, kad rusų sporto komandoms reikalingi sporto psichologai. Buvęs futbolininkas Gevorgas Gazarinas yra pasakęs, kad rusų psichologija yra gana kompleksuota, o tai reiškia, kad jiems būdingas nepasitikėjimas savimi tokio tipo čempionatuose“, – aiškino R. Malinauskas.

Vokietijos rinktinė taip pat nepateisino futbolo specialistų lūkesčių. Aštuntfinalyje 0-2 anglams nusileidę vokiečiai dėl vidinių priežasčių į šį čempionatą atvyko su dideliu noru laimėti Europos čempionų titulą, tačiau tai neįvyko.

„Vokietijos rinktinėje labai laikomasi taisyklių ir drausmės. Žiniasklaidoje teigiama, kad šiemet juos motyvavo nesėkmingas pasirodymas praėjusiame pasaulio čempionate ir noras atiduoti duoklę jau išeisiančiam treneriui Joachimui Lowui. Deja, viskas susiklostė ne taip, kaip buvo norėta“, – kalbėjo sporto psichologas.

Nemenkai Europą nustebino Ukrainos futbolininkai, kurie iš grupių etapo išėjo tik kaip trečioji C grupės komanda. Nepaisydami to, ukrainiečiai aštuntfinalyje per pridėtą laiką rezultatu 2-1 nugalėjo Švedijos rinktinę ir taip įgijo teisę rungtyniauti ketvirtfinalio etape. Ten jiems kelią pastojo jau minėta Anglijos ekipa.

„Ukraina yra viena iš tų šalių, kurioje sporto psichologija yra svarbi. Dabar mes galime matyti to rezultatus, kai ukrainiečių futbolininkai Europos čempionate pasiekė ketvirtfinalio etapą. Rinktinės treneris Andrijus Ševčenka pats buvo žaidėjas ir dabar akcentuoja treniruojamų futbolininkų psichologinę būseną. Jis pats žaidėjams rekomenduoja skaityti knygas, o ypač „Maištingą angelą“ – romaną, keičiantį požiūrį į gyvenimą. Įdomu tai, kad ši knyga amerikiečių tautai yra antroji po biblijos.

Nors Ukrainos futbolininkų psichologiniam parengtumui skiriama daug dėmesio,  pastebima viena problema – ukrainiečiai pergalingo nusiteikimo neišlaiko visų pirmenybių metu“, – pastebėjimus dėstė LSU profesorius.

Viena iš Europos čempionato sensacijų tapo be pralaimėjimų grupių etape išsisukusios pasaulio čempionės Prancūzijos fiasko, kai aštuntfinalyje po baudinių serijos kelialapį į kitą etapą iškovojo ne prancūzai, o šveicarai.

Pro R. Malinausko akis neprasprūdo Prancūzijos rinktinės žaidėjų atsainumas. Pasak jo, kompiuteriniai žaidimai ar filmų platformos „Netflix“ žiūrėjimas iki 3 valandos ryto parodo, kad prancūzai nebuvo atsakingai nusiteikę.

„Iš kontekstų, kuriuos matėme tiek per pasiruošimą, tiek per patį Europos čempionatą, galima teigti, kad prancūzų psichologinis pasirengimas buvo nepakankamas. Akivaizdu, kad trūksta komandos sutelktumo. Jau po pirmųjų čempionato rungtynių buvo kalbama apie nesutarimus tarp rinktinės žaidėjų. Ir tai yra jau ne pirmi kartai, nes tokiais konfliktais prancūzai buvo pasižymėję ir kituose čempionatuose. Galima tik spėlioti, kodėl tai vyksta, bet galbūt treneris nelabai supranta, kad vien aukščiausio lygio žvaigždžių turėjimas pergalės neatneš – labai svarbi yra vienybė“, – spėliojo sporto psichologijos ekspertas.

Panašias problemas R. Malinauskas įžvelgė ir buvusių Europos čempionų, Portugalijos futbolininkų, rinktinėje. Kaip trečia F grupės komanda į aštuntfinalį patekusi Portugalija susitiko su belgais, kurie Sevilijos mieste Ispanijoje 1-0 nukarūnavo Senojo žemyno čempionų ekipą.

„Portugalijos rinktinės nesėkmės priežastimi ekspertai įvardija komandos trenerio psichologines problemas. Teigiama, kad strategas Fernando Santošas yra paskendęs nuolatiniuose apmąstymuose ir blaškymuose, dėl kurių yra sudirgę ir žaidėjai. Pats F. Santošas spaudos konferencijų metu vis leptelėdavo, kad portugalai nėra grandai ir jiems nėra būtina laimėti. Tokie trenerio pasisakymai futbolininkų tikrai neįkvepia ir tik parodo, kad nėra darbo nuoseklumo“, – teigė R. Malinauskas.

Aštuntfinalyje portugalus pranokusi Belgijos rinktinė toli taip pat nenukeliavo ir iš čempionato pasitraukė jau ketvirtfinalio etape. Anot sporto psichologo, belgams pritrūko buvusių lyderių, kurie ne tik vesdavo komandą aikštelėje, bet ir nuteikdavo savo ekipos draugus psichologiškai.

„Yra informacijos, kad belgai labai akcentuoja savitaigos pratimus ir kitus psichologinio rengimo metodus. 2018 metais Belgijos rinktinę į priekį vedė Edenas Hazardas ir Kevinas De Bruyne. Šiame čempionate jų dviejų nebuvo ir iškart pamatėme, kad trūko šiek tiek lyderystės, – akcentavo R. Malinauskas. – Komandinė dvasia ir sutelktumas tikrai jautėsi, bet gali būti, kad belgus palaužė nuolatinis spaudimas dėl laukiančios kartų kaitos.“

Dėl savo požiūrio į psichologinį rengimą LSU profesoriui imponuoja viena iš keturių pusfinalio dalyvių – Italijos rinktinė. Iš A grupės su 9 taškais išėję italai aštuntfinalyje per pratęsimą 2-1 nugalėjo Austrijos rinktinę, o ketvirtfinalyje 2-1 pranoko Belgiją. Tai atvėrė jiems kelią į pusfinalį, kuriame Italija susitiks su ispanais.

„Italams psichologinis rengimas yra svarbus, nes jie kaip vienodai svarbius akcentuoja tris dalykus – trenerio išmintį, fizinį pasirengimą ir sportininkų psichologinę būseną. Ir čia svarbu pabrėžti, kad psichologiniam parengimui yra skiriamas laikas. Likus metams iki čempionato su planuojamais rinktinės futbolininkais jau dirbo atitinkami specialistai. Italijos komandos treneris Roberto Mančini mano, kad futbolas nėra sensacija – jo teigimu, futbolas yra žaidimas, paremtas mokslu. Tai parodo, koks ilgalaikis yra italų požiūris į psichologinį rengimą“, – italų požiūriu džiaugėsi R. Malinauskas.

Psichologijos profesorius pabrėžė, kad Italijos ar Anglijos rinktinių pavyzdžiais turėtų remtis ne tik nacionalinės komandos, tačiau ir bet kurios kitos profesionalaus sporto ekipos.

„Jeigu būtų galima panaikinti nesėkmės baimę sugniaužus kairįjį kumštį, visi taip darytų, – šmaikštavo R. Malinauskas. – Tačiau tai neįmanoma ir visi turi suprasti, kad šiuolaikinis futbolas apima ir sporto mokslą, ir psichologiją, todėl treneriai turi integruoti šiuos dalykus į savo programas jei nori išgauti gerą rezultatą.“

Europos futbolo čempionate liko trejos rungtynės. Pusfinalis tarp Italijos ir Ispanijos rinktinių bus žaidžiamas rytoj (liepos 6 dieną), o dvikova tarp Anglijos ir Danijos įvyks poryt (liepos 7 dieną). Naujieji Senojo žemyno čempionai bus išaiškinti liepos 11 dieną (sekmadienį) Londono „Wembley“ stadione.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių