Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptarta pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Zigmanto Dargevičiaus teigimu pagrindinė politika turi būti palaikyti įmones, darbdavius ir išsaugoti darbo vietas bei užtikrinti įmonių likvidumą. Posėdžio metu KPPAR prezidentas atkreipė dėmesį, kad nepaisant didesnio atsigavimo Lietuvos kurortuose vasarą, rudenį, sumažėjus vietiniam turizmui ir pasibaigus atostogų laikotarpiui, apgyvendinimo sektoriui tenka susidurti su nemažais iššūkiais. Turizmo sektoriaus atsigavimas be valstybės paramos yra neįmanomas, todėl būtinas darbo užmokesčio subsidijavimo pratęsimas ir verslo, viešbučių veiklos tęstinumo ir likvidumo užtikrinimas iki 2021 m. sezono.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apgyvendinimo sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė per pastaruosius 9 mėnesius sumažėjo 59 procentais, o pelno mokesčio sumokėta net 72,3 proc. mažiau. Lietuvai reikia skolintis ir operatyviai spręsti problemas. Reikalinga vienkartinė išmoka – subsidija. Lietuva yra maža šalis, todėl neturėtume eiti prieš srovę taupydami. Dabar tikrai ne laikas susiveržti diržus ir taupyti. Reikia skirti paramą ir gelbėti verslą. Tai patvirtina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Būtina pratęsti paskolų grąžinimo terminą, kompensuoti palūkanas, nes nukentėjęs verslas, kuris šiuo metu negali veikti, neturi iš ko grąžinti paskolų. Taip pat reikalingas darbo užmokesčio subsidijavimas mažiausiai iki 2021 metų birželio 30 dienos.“ – Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto posėdyje sakė Z. Dargevičius.

Posėdyje nagrinėjant kokia parama numatyta verslui, nukentėjusiam jau nuo antrojo karantino, naujasis komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžė, kad šiuo metu pagalba verslui turi būti šalies prioritetas.

Sutikdamas su tuo ir su kitų verslo asociacijų vadovų išsakytomis mintimis KPPAR prezidentas pabrėžia, kad reikia platesniu aspektu svarstyti verslo likvidumo palaikymo priemonių taikymą antrosios COVID-19 bangos metu, išplečiant subsidijų ar banko paskolų gavėjų sąrašą. „Svarbu išsaugoti verslus, kuriems laiku suteikus pagalbą, būtų išsaugomos darbo vietos ir įmonių mokami mokesčiai papildytų Lietuvos biudžetą.“ – sakė Z. Dargevičius.

Posėdyje ekonomikos ir inovacijų viceministrei Jekaterinai Rojakai atskleidus, kad dėl finansavimo trūkumo stambios įmonės greičiausiai negalės pretenduoti į subsidijas verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, kilo pagrįstas verslo asociacijų pasipiktinimas, nes iki šiol buvo kalbėta ne tik apie subsidijas visiems verslams, bet ir apie per pus didesnius skaičius.

Verslo asociacijų atstovai neslėpė nusivylimo išgirdę ir planuojamus paramos skaičius – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM. Subsidija yra svarbiausia priemonė verslui, tad žinia, kad į ją negalės pretenduoti visi ir procentas bus dvigubai mažesnis nei kalbėta iki tol, stebina blogąja prasme.

Nusivylimą dėl subsidijų dydžio išreiškė ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. „Nesutiktume ir dėl didelių įmonių eliminavimo. Pavyzdžiui, jei restoranų tinklas vienija 60 restoranų, jis viršija 250 darbuotojų skaičių. Sektoriuje, kur 42 tūkst. darbuotojų dirba, šitą kriterijų eliminuočiau“, – sakė E.Šiškauskienė. Ji taip pat įvardijo ir kitas verslui reikalingas priemones: VMI ir Sodros įmokų atidėjimas, 100 proc. darbo užmokesčio kompensavimas prastovų metu, kuponai medikams ir pedagogams ir kt. Bet šiuo metu svarbiausia – subsidijos, nes prasidėjo šildymo sezonas ir verslui ypatingai blogai.

Posėdžio metu verslo atstovai priminė, kad ir per 2008-2009 metų krizę ir dabar, vidutinės ir stambios pramonės įmonės yra ekonomikos variklis, traukiantis didžiąją daugumą verslo, tačiau reikia, stambių įmonių, kurios gelbėja ekonomiką, padėtį vertinti individualiai.

Ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. Eurų, bet atsižvelgiant į karantiną ir dabartines lėšas, poreikis subsidijoms ir lengvatinėms paskoloms gali būti ir didesnis. Svarstoma, kad lengvatines paskolas galėtų teikti tiesiogiai „Invega“, o jeigu bus poreikis didinti šį finansavimą, galima būtų pasitelkti į pagalbą ir finansų tarpininkus. Pirmos pandemijos bangos metu 3,5 tūkst. įmonių buvo išdalinta 200 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Be naujųjų priemonių, kurios įsigalioti turėtų nuo kitų metų, „Invega“ šiuo metu lėšas dalina dar pagal keletą priemonių. „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto posėdžio metu sakė, kad visų „Invegos“ priemonių vertė artėja prie 1,5 mlrd. eurų, o iš maždaug 900 mln. eurų kovidinių priemonių, iki metų pabaigos ketinama panaudoti 580 mln. eurų. „Invegos“ direktorius prognozuoja, kad iš priemonių, skirtų nuo pandemijos nukentėjusiems verslams paremti, liks nepanaudota apie 152 mln. eurų, tad tuos pinigus galima panaudoti antrosios bangos priemonėms.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Z. Dargevičiaus nuomone reikėtų ne tik pratęsti dalinio nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos galiojimą, tęsti pokarantininę subsidiją darbo vietai išsaugoti, bet ir realizuoti Prekinio kredito draudimo portfelio garantijos priemonę. Valstybės suteikiamos prekinio kredito draudimo garantijos turėtų būti nukreiptos į Lietuvos įmones: reikia padėti gauti prekinį kredito draudimą toms įmonėms, kurių reitingas dėl pasaulinės pandemijos, šalies vertinimo, suprastėjusių ūkio sektoriaus rodiklių nukentėjo ir padidinti draudikų pasitikėjimą drausti būtent tokių Lietuvos įmonių atidėtus mokėjimus. Siūloma nustatyti ir su draudimo bendrovėmis suderinti specialias lengvatines sąlygas Lietuvos įmonių atidėtų mokėjimų draudimui, kuriam gali būti taikoma valstybės garantija. Lietuvai taip pat vertėtų svarstyti šių paslaugų teikimą tiesiogiai per valstybinę įmonę, o ne per tarpininkus.